Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Studentai dar galės patinginiauti

 
2008 08 19 0:00
J.Okunis mano, kad rinkimų laikotarpiu rimta aukštojo mokslo reforma niekam nerūpės.<br>Studentų sąjungos nuotrauka
J.Okunis mano, kad rinkimų laikotarpiu rimta aukštojo mokslo reforma niekam nerūpės.
Studentų sąjungos nuotrauka

Pavasarį studentus šiurpinusias aukštojo mokslo reformatorių idėjas laikinai keičia raminantys pažadai. Artimiausią pusmetį už mokslą neturėtų mokėti nė vienas.

Šitaip susitarė studentų atstovai su švietimo ir mokslo ministru Algirdu Monkevičiumi. Tiesa, susitarimas dar tėra ketinimų stadijos, nes ministras turės biudžete surasti apytikriai 32 mln. litų kompensacijoms už nesurinktas įmokas. Tomis kompensacijomis tektų atlyginti universitetams prarastas lėšas.

Pagal pasirašytą ketinimų protokolą, ateinantį rudens semestrą dalinių įmokų (520 litų) nemokės nei pirmo kurso studentai, nei vyresnieji. "Ir tik gavus rudens semestro įvertinimus, išvedus vidurkius, pagal dabar galiojantį įstatymą bus nustatyta, kurie mokės dalines įmokas, o kurie - ne", - sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

Po to, pavasario semestre, mokantieji už mokslą ir nuo įmokos atleistieji bus surikiuoti pagal vieną skaičių - aštuonetą. Tas, kurio vidurkis bus mažesnis nei 8, turės ieškoti 520 litų, o kieno didesnis - taps gerai besimokančiuoju ir išvengs mokestinės prievolės.

O jeigu beveik visi kurios nors disciplinos studentų vidurkiai bus didesni už aštuonis - ar nebus tuomet dėstytojai priversti rašyti blogesnių pažymių, kad kuo daugiau lėšų patektų į universiteto kasą? J.Okunis to nebijo. "Aukštajai mokyklai negalime nuleisti padorumo ribos iki tokio lygio. Juolab kad šitie pinigai iš įmokų tikrai nepraturtins universitetų", - teigė jis.

Studijų kokybės ekspertų tarybos pirmininkas profesorius Giedrius Kuprevičius pridūrė, kad visi studentai staiga nepradės mokytis aštuonetais. "Kalbama tik apie tai, kaip apginti tinginius. Bet reikia mokytis, ir viskas", - sakė G.Kuprevičius. Iki šiol besitęsiančias aukštojo mokslo reformas, įstatymus, protokolus jis vadina kliedesiais, nesusigaudant tarp prioritetų ir pasiklydus vertybėse.

Politologas Algis Krupavičius pridūrė, kad po Seimo rinkimų prie aukštojo mokslo reformos bus neabejotinai grįžta, bet ar pasuks Lietuva mokamo aukštojo mokslo keliu, ar paliks senąją tvarką, priklausys nuo susikursiančios valdančiosios koalicijos, būsimo švietimo ir mokslo ministro bei kitų veiksnių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"