Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Strigo elektroninė aptarnavimo sistema. Kodėl?

 
2018 07 03 16:00
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Modernėjimo ambicijų vedina Lietuva bando greitu žingsniu visur, kur tik įmanoma, diegti pačių įvairiausių paslaugų elektronizavimą. Viskas lyg ir būtų puiku – galimybė užsiregistruoti Darbo biržoje, pas gydytoją, Pasų poskyryje, nestovint eilėse ir negaištant laiko kelionei, skamba išties viliojančiai. Tačiau įvairios elektroninės sistemos neretai stringa.

Strigimai sukelia problemų klientams

Tvarką, kuria numato, kaip įstaigoje vyks darbas sutrikus elektroninėms sistemoms, tvirtina kiekvienos įstaigos vadovas.

Danutė (vardas pakeistas, nes asmuo nenorėjo atskleisti savo tapatybės) į Santariškių klinikas pirmadienį atvyko suplanuotai vaiko operacijai ir laukė savo eilės skubios pagalbos skyriuje. Ten ji pastebėjo, kad atvykusiems žmonėms, kuriems iš tiesų reikia skubios pagalbos, sakoma, jog sistema užstrigo ir teks palaukti.

„Suprantu, kad planinė operacija nėra toks skubus atvejis, bet kai atvyksta žmonės, kuriems reikia skubios pagalbos, tai tik kai kurie susigaudė kaip veikti, kai kurie nesusigaudė. Mano supratimu darbuotojai turėtų būti apmokyti, kad jei atvyksta žmogus su trauma, kaip jam reikia suteikti pagalbą ir palaikymą. Juk ir taip būna nemažai streso ir kai tiesiog numeta atsakymą, kad maždaug palaukite, nes sistema užlūžusi, tai man atrodo keista“, – LŽ teigė Danutė.

LŽ apie strigimus Santaros klinikų sistemoje pasiteiravo Registrų centro – ar jie susiję su visos e. sveikatos sistemos trikdžiais. Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė LŽ pranešė: „Monitoringo centro duomenimis, nesklandumų Registrų centro pusėje nėra. <...> Monitoringo centras šiandien (liepos 2 d., – R. M.) užfiksavo sutrikimus kai kuriose išorinėse kitų institucijų tvarkomose sistemose, kurios veikia visos e. sveikatos darbą. Išorinių sistemų tvarkytojai yra apie tai informuoti, o Registrų centras laukia žinių apie jų sutvarkymą.“

Vėliau išaiškėjo, kad problemą dar sekmadienį sukėlė Santaros klinikų serverių gedimai, bet pirmadienį apie pietus problema jau buvo išspręsta.

„Vakar dienos trikdys šiek tiek sulėtino Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus veiklos dokumentavimo darbą, tačiau visi atvykę pacientai buvo apžiūrėti ir jiems suteikta būtinoji pagalba. Tiesa, prireikė daug didesnio personalo susikaupimo bei atidumo užtikrinant pacientų tyrimų, jų atsakymų kontrolę, ką įprastai padeda atlikti elektroninė sistema“, – LŽ antradienį teigė Santaros klinikų vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Jurgita Sajevičienė.

Vietiniai gedimai trukdo veikti ir didžiosioms sistemoms

Birželio 28 dieną Registrų centras informavo apie kelis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų duomenų bazės sutrikimus, dėl kurių centras negavo duomenų, reikalingų išduoti Jungtinėms pažymoms. Didžioji dalis sutrikimų jau sutvarkyti, tačiau Registrų centro internetinėje svetainėje kol kas vis dar nėra informacijos apie tai, kad viskas funkcionuoja taip, kaip turėtų.

Pasak Registrų centro atstovės spaudai Kristinos Petrošienės, tokios sistemos kaip e. sveikata, ar tokie procesai, kaip Jungtinės pažymos išdavimas, reikalauja duomenų iš kelių skirtingų sistemų.

„Jungtinių pažymų atveju situacija buvo tokia – iki 2009 metų pažyma iš viso neegzistavo. Jai yra reikalingi duomenys iš keturių institucijų: Registrų centro juridinių asmenų registro, mokesčių inspekcijos, Sodros bei Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Anksčiau žmonės turėdavo patys keliauti per šias institucijas ir susirinkti duomenis, reikalingas pažymai, tačiau dabar tai gali padaryti elektroninių būdu. Mat buvo nuspręsta, kad visus šiuos elektroninius duomenis gali generuoti viena institucija. Tą dabar ir darome Registrų centre: užsakome bei surenkame duomenis ir klientui išduodame pažymą“, – LŽ teigė Kristina Petrošienė.

Panašiai veikia ir e. sveikatos sistema – informaciją tvarko ne vien Registrų centras, integruojamos ir išorinės sistemos: tiek policijos, tiek valstybinių ligoninių, tiek higienos instituto, vaistų kontrolės tarnybos bei kitos.

„Jei sutrinka vienos institucijos sistema, gali sutrikti ir galutinės paslaugos gavimas. Pasitaiko, kad negalima išduoti elektroninio recepto“, – teigė Registrų centro atstovė spaudai.

Sistemos sutrinka dėl pačių įvairiausių priežasčių – kad ir dėl interneto ryšio trukdžių. „Būna, pavyzdžiui, ligoninėje sutrinka interneto ryšys arba vietinė sistema. Sutrikus vietinei sistemai jie nebegali naudotis ne tik savo, bet ir bendra elektronine sistema. Būna, aišku, įvairių techninių gedimų, kartais tiek vietinėse regioninėse sistemose, tiek išorinėse. Ir pas mus neseniai buvo sutrikimas dėl techninio gėdimo, viskas dėvisi, taip pat ir įranga. Svarbiausia yra kokius sprendimus ir kaip greitai priima institucijos, kad tuos sutrikimus pašalintų“, – pasakojo Kristina Petrošienė.

Kas nutinka strigus sistemoms?

Strigus įvairioms sistemoms institucijos dažnai skatina sugrįžti prie popierinio duomenų, informacijos tvarkymo varianto. „Žinoma, tai yra ekstra atvejis, su papildomomis laiko sąnaudomis, tačiau taip daryti galima. Taip, tai yra didžiulis nepatogumas klientui, tačiau visuomet stengiamasi surasti kažkokį pagalbos klientui metodą“, – LŽ teigė Kristina Petrošienė.

Santaros klinikų vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Jurgita Sajevičienė teigė, kad užstrigus Santaros klinikų vidinei sistemai taip pat grįžta prie popierinio varianto.

„Čia, žinote, kaip staiga nutrūktų elektros tinklai ar kur nors ryšys. Natūralu, kad žmonės ieško sprendimo tiesiog vietoje“, – sakė Jurgita Sajevičienė.

Bendro plano nėra

Vis dėlto jokios centralizuotos strategijos ar apmokymų, kaip turėtų elgtis vienos ar kitos institucijos personalas nėra. Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė teigė, kad tvarką, kuri numato, kaip įstaigoje vyks darbas sutrikus elektroninėms sistemoms, tvirtina kiekvienos įstaigos vadovas.

„Būtent šioje tvarkoje turi būti numatyta, kokių veiksmų imsis personalas“, – tvirtino Alina Žilinaitė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas informacinės visuomenės plėtros klausimais Raimundas Veikutis LŽ tvirtino, kad už paslaugų teikimą ir klientų aptarnavimą atsakinga yra paslaugą teikianti institucija. „Nesant galimybei ilgesnį laiką gauti paslaugos el. būdu interesantas, jei jam skubu, paslaugą gauna atvykęs į vietą“, – teigė Raimundas Veikutis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"