Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Strasbūro teismas priteisė kompensacijas dėl stringančio žemės grąžinimo Vilniaus krašte

 
2018 06 17 16:44
Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre.
Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl stringančio žemės grąžinimo Vilniaus krašte priteisė tūkstantines kompensacijas kelioms Lietuvos pilietėms.

Dvi pareiškėjos Strasbūro teisme įrodė, kad Lietuva pažeidė jų teises į nuosavybę.

Lietuvos teismai iš pradžių pripažino jų teisę į sovietų režimo nusavintą žemę Kryžiokuose ir Vaidotuose, bet vėliau nuosavybės teisės panaikintos, nes šiuose plotuose buvo valstybinės reikšmės miškai.

Restitucijos procedūros tęsiasi, bet nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos.

„Teismas nustatė, kad nuosavybės teisių panaikinimas savaime nėra pareiškėjų teisių pažeidimas, nes Lietuvos tarnybos privalėjo ištaisyti savo klaidas, kad apsaugotų miškus, pripažintus esančius valstybinės reikšmės“, – rašoma penktadienį paskelbtame Strasbūro teismo pranešime.

„Vis dėlto pabrėžiama, kad pareiškėjoms, sąžiningai įgijusioms šią nuosavybę, neturėjo tekti našta atititaisyti klaidas, už kurias yra visiškai atsakingos tik tarnybos“, – nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad restitucijos procesai trunka pernelyg ilgai vien tik arba daugiausiai dėl valstybės institucijų kaltės, o nuosavybės teisės iki šiol nėra visiškai atkurtos.

„Teismas laikosi nuomonės, kad tarnybos privalėjo nedelsiant vykdyti jų nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi pareiškėjos anksčiau jau dalyvavo šiame procese ir prarado savo nuosavybę dėl tarnybų klaidų. Vis dėlto į pareiškėjų individualią padėtį jokiu momentu nebuvo atsižvelgta“, – pabrėžė teismas.

Vienai pareiškėjai Janinai Kšivanskienei Lietuva turės išmokėti 7 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, antrai – Monikai Korkuc – 3 tūkst. eurų. Sprendimas dėl turtinės žalos kol kas nepriimtas, laukiant galutinių Lietuvos institucijų sprendimų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"