Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Stiprus pretendentas lauks jo vertų varžovų

 
Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Diplomatas Vygaudas Ušackas, vakar pranešęs apie ketinimus siekti prezidento posto, tarp pretendentų, jau išsirikiavusių prie rinkimų kampanijos starto, vertinamas kaip favoritas. Tačiau, ekspertų manymu, jam gali būti sunku rungtis su keliais veikėjais, dar neatskleidusiais savo kortų.

Iki prezidento rinkimų likus aštuoniems mėnesiams apie norą juose dalyvauti oficialiai jau pranešė keli politikai: Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Ekonomistas Gitanas Nausėda artimiausiu metu irgi žada pasakyti, ar sieks šalies vadovo posto. Sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose yra priėmęs premjeras Saulius Skvernelis, bet jį paskelbti žada tik kitąmet.

Konservatorius V. Ušackas – pirmas realus pretendentas į prezidentus, kurio žinia jau aiški. Vakar jis, apsuptas būrio rėmėjų, prie Kauno pilies pranešė sieksiantis valstybės vadovo posto. Į rinkimų traukinį V. Ušackas įšoko nesulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) palaiminimo – partija dėl savo kandidato apsispręs vėliau rudenį.

Vygaudas Ušackas: „Esu tikras, kad mano patirtis leis po 10 metų sugrąžinti trijų milijonų laimingų, orių, saugių ir klestinčių žmonių Lietuvą.“

Vardijo problemas

Į prezidento rinkimus V. Ušackas eina žadėdamas būti „žmonių ambasadoriumi“. Sakydamas kalbą, kuri truko keliolika minučių, diplomatas tikino, kad siekti prezidento posto jį ragino tūkstančiai žmonių iš Lietuvos ir užsienio. V. Ušackas aiškino, jog pastaruosius 20 metų gynė mūsų šalies interesus kaip Lietuvos vyriausiasis derybininkas tariantis dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), kaip ambasadorius JAV, Didžiojoje Britanijoje, kaip užsienio reikalų ministras ir ES ambasadorius Afganistane bei Rusijoje. „Dabar grįžau į Lietuvą, kad būčiau kiekvieno Lietuvos žmogaus ambasadoriumi“, – kalbėjo V. Ušackas.

Jis teigė, jog svajonės pasiekti ES gyvenimo lygį neišsipildė, sustojome, praradome kryptį ir viltį. „Ar pamenate, kada pastarąjį kartą prezidentas pakvietė prie vieno stalo susėsti visų politinių partijų lyderius, kad būtų prisiimta atsakomybė už valstybės ateitį ir skaudžiausių problemų sprendimą? Kada susiskaldžiusią Lietuvą bandyta sutelkti, kai žmones yra apnikęs abejingumas ir neteisybės jausmas, kai tuštėja mūsų miestai ir kaimai, o savo šeimą prie vieno stalo geriausiu atveju sugebame surinkti tik kartą per metus? Nebeturime krypties, neturime strategijos, kuo norime būti, ką privalome daryti, kaip sugrąžinti žmones į Lietuvą. Sutrikę stebime valdžios rietenas ir politikų korupciją. Stovime vietoje, tiesiog pralaimime“, – dėstė V. Ušackas.

Pretendentas į prezidentus tikino, kad dabartinis ekonomikos augimas nėra tvarus ir teisingas. Esą ekonomika daugiausia auga dėl vidaus vartojimo – viskas brangsta, žmonės daugiau išleidžia. Pagal kainas pasivijome Vakarų šalis, o prie jų gyvenimo lygio nepriartėjome – pensijų ir atlyginimų atotrūkis tebėra didžiulis.

„Todėl, kad nežinome, kur link norime eiti. Leidžiame sau prabangą skirstyti išteklius pagal politinius vėjus, niekam už tai neprisiimant asmeninės atsakomybės. Neturime aiškių tikslų, ką reikia daryti, kad orus gyvenimas ir gerovė tektų ne dešimtadaliui patogiai įsitaisiusių žmonių, bet jums ir mums visiems, kad mokesčių sistema taptų socialiai teisinga, o už tai atsakingos institucijos ir politikai nelenktyniautų vien pagal savireklamos biudžetus“, – sakė diplomatas.

Žada proveržį

V. Ušackas ketina spręsti socialinės atskirties problemas, skatinti spartesnį ekonomikos augimą, kad jis siektų bent po 6 proc. kasmet, daugiau dėmesio skirti rajonams, investuoti į žmones. Anot diplomato, šaliai svarbi vertybėmis grįsta, išmintinga ir nacionaliniais interesais paremta užsienio politika.

Pretendento manymu, turime dar labiau stiprinti gynybą, siekti, kad NATO pajėgos nuolat būtų mūsų regione. „Tačiau svarbiausia yra investuoti į mūsų pagrindinį ir stipriausią skydą – lietuvybę. Jos pagrindu ugdyti laisvę mylinčią, sumanią ir išmintingą jaunąją kartą, puoselėti lietuvių kalbą, tradicijas, kultūrą bei stiprinti pasaulio lietuvių ir Lietuvos draugų ryšius visame pasaulyje – nuo Rytų iki Vakarų“, – tvirtino jis.

V. Ušackas pabrėžė, kad turėdami kryptį, viltį, tikėjimą, dirbdami kartu galime sukurti proveržį. Kartu jis tikino sukaupęs unikalios patirties, subūręs didžiausią draugų tinklą visame pasaulyje ir esantis pasirengęs prisiimti asmeninę atsakomybę už valstybės ateitį. Diplomatas akcentavo gerai žinantis Lietuvos problemas, nes pastaraisiais metais apkeliavo visą šalį. „Esu tikras, kad mano patirtis leis po 10 metų sugrąžinti trijų milijonų laimingų, orių, saugių ir klestinčių žmonių Lietuvą“, – žadėjo V. Ušackas.

Baigdamas kalbą pretendentas pažymėjo norintis tapti laiminčios Lietuvos prezidentu. „Su mylimos šeimos ir jūsų palaikymu bei Dievo palaima sieksiu būti jūsų viltis, valia ir išmintis“, – teigė diplomatas.

Partijos dėmuo

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus akimis, V. Ušacko šansai rinkimuose, sprendžiant iš reitingų ir problemų su partija, atrodo kuklūs. „Nėra abejonių, kad jis eina kaip nepriklausomas kandidatas. Partijos pirminiai rinkimai V. Ušackui nesvarbūs. Kita vertus, labai daug kas priklausys nuo bendro kandidatų spektro. Iš principo svarbus vienas klausimas: kas bus pagrindinis S. Skvernelio, visų valdančiųjų kandidato, konkurentas antrajame rinkimų ture. Ir čia visa intriga sukasi apie TS-LKD pirminius rinkimus. Bent dabar jie vyksta chaotiškai, todėl neįmanoma numatyti rezultatų“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo docentas.

Gali nutikti ir taip, kad kaip dešinės atstovai kandidatuos G. Nausėda, V. Ušackas, Ingrida Šimonytė ir Žygimantas Pavilionis. „TS-LKD skyriai siūlo G. Nausėdą, bet jeigu jis laimės partijos rinkimus, kils klausimas, ar džiaugsis ta parama – ji didins ar mažins ekonomisto šansus rinkimuose? Ko gero, G. Nausėda dar labiau suinteresuotas būti nepriklausomu kandidatu nei V. Ušackas“, – svarstė politologas.

Buvusiam ambasadoriui TS-LKD parama būtų reikalinga, tačiau šis gali jos nesulaukti. „Jei sutiktų kandidatuoti I. Šimonytė, manyčiau, partijos rinkimus laimėtų būtent ji“, – sakė V. Valentinavičius. Jis spėjo antrajame prezidento rinkimų ture kovosiant S. Skvernelį ir G. Nausėdą.

V. Valentinavičiaus žodžiais, V. Ušacko prisistatymo kalba buvo palyginti profesionali.

Balsai bus išskaidyti

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad V. Ušacko galimybės tapti prezidentu nėra labai didelės. „Pirmiausia, V. Ušackui teks konkuruoti su kitais TS-LKD keliamais kandidatais. Kad ir kiek muštųsi į krūtinę mėgindamas pozicionuoti save kaip nepriklausomą kandidatą, jis vis tiek bus siejamas su konservatoriais. Kadangi dešinėje tikrai atsiras ne vienas pretendentas, balsai bus išskaidyti“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė politologas.

Profesoriaus akimis, V. Ušacko šansus laimėti mažina ir faktas, kad jis labiau angažuojasi užsienio politikos bei saugumo srityse. „Tačiau valstybės vadovo darbotvarkė pagal Konstituciją yra kur kas platesnė nei užsienio reikalų ar krašto apsaugos ministro. Akivaizdu, jog dėl to kils problemų, juolab kad ir šiuo metu V. Ušackas nėra vertinamas kaip potencialus vadovas net tų, kurie remia jo kandidatūrą. Kai kurie TS-LKD nariai kaltina diplomatą užsienio politikos šališkumu, pernelyg daug dėmesio skiriant Rusijai. Tad net užsienio politikos srityje V. Ušackas nėra tas kandidatas, kuris suvienytų įvairias nuostatas ir požiūrius, pakiltų virš ideologinių skirtumų“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Dar vienas veiksnys, esą mažinantis buvusio ambasadoriaus šansus laimėti, yra „jo ideologinės platformos „Laiminti Lietuva“ neatitikimas didžiosios dalies visuomenės savijautai“. Pasak politologo, šiuo metu Lietuvą galima vadinti dviejų trečdalių šalimi. „Vos trečdalis gyventojų daugiau ar mažiau patenkinti tuo, kas vyksta šiandien, jie ir būtų potencialus V. Ušacko elektoratas. Tačiau du trečdaliai yra greičiau pralaiminčios Lietuvos atstovai, šiems V. Ušackas – ne tas kandidatas, kuris gali imponuoti. Trečdalis rinkėjų – per mažai siekiant prezidento posto“, – neslėpė A. Krupavičius.

Jis neatmetė galimybės, kad S. Skvernelis apskritai nedalyvaus prezidento rinkimuose, o didžiausia mįsle gali tapti filosofo Arvydo Juozaičio kandidatavimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"