Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socialiniai darbuotojai grasina streikais

 
lsveikata.lt nuotrauka

Kai rizikos šeimoje žūsta vaikas, anot profsąjungos atstovų, socialiniai darbuotojai apdrabstomi purvais, jog blogai atliko darbą. Bet oresnių, solidesnių atlyginimų jiems mokėti neskubama. Galbūt situaciją kiek pagerins socialinių darbuotojų šakinė kolektyvinė sutartis, kurią, anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, ketinama pasirašyti artimiausiu metu.

Nesitaria su savivalda

„Pagrindinis yra atlyginimų klausimas, mažiausio ir didžiausio koeficiento nustatymas. Kitaip tariant, koks bus mažiausias koeficientas nekvalifikuotam darbuotojui, kuris, pavyzdžiui, dirbs valytoju. O socialiniai darbuotojai, kurie dirba su rizikos šeimomis, dar gauna papildomą finansavimą iš valstybės. Problema ta, kad vienos socialinės įstaigos yra įsteigtos savivaldybių, o kitos priskirtos ministerijos pavaldumui. Pastarosioms iš valstybės biudžeto skiriamas finansavimas. Kalbant apie socialinius darbuotojus, kurie dirba savivaldybėms pavaldžiose įstaigose, ne visada skiriamas pakankamas finansavimas“, – esminę problemą įvardija Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Kaip pavyzdį ji pateikė Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinę sąjungą, kuriems pakelti atlyginimai surengus piketą prie Klaipėdos savivaldybės.

„Darbuotojai dabar veda derybas, kiek jiems galės padidinti atlyginimus. Kitose rajonuose atlyginimai padidėjo, o Klaipėdos savivaldybė darbuotojams nepakėlė, nors sutaupė daug pinigų sugriežtinus socialinių pašalpų mokėjimo tvarką. Dabar atlyginimams didinti skirti aštuoni procentai. Bet ką jie reiškia, kai atlyginimai itin maži – apie penkis šimtus eurų. Įsivaizduokite, žmonės, turintys aukštąjį magistro išsilavinimą, gauna tokias algas. Tai – apgailėtina“, – sako K.Krupavičienė.

Sako, kad organizuos streiką

Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Roma Martinkevičienė entuziazmu netrykšta bei grasina piketais:

„Buvo kalbama vienaip, dabar padarė visai kitaip. Sausio 25 dieną numatytas tarybos posėdis, vėl dalyvausime, vėl reikalausime ir prašysime. Liūdna, nes Klaipėdos socialiniai darbuotojai praktiškai gauna mažiausius atlyginimus. „Į rankas“ susidaro keturi šimtai šešiasdešimt eurų. Toks yra aukščiausios kvalifikacijos socialinio darbuotojo, turinčio daugiau nei dešimt metų darbo stažą, atlyginimas“, – – sako R.Martinkevičienė.

„Mes tikrai nepasiduosime ir organizuosime streiką. Bandysime įtraukti kitus miestus. Norime, kad pagaliau būtų teisybė mūsų atžvilgiu, nes Gargžduose ir Kretingoje socialiniai darbuotojai gauna didesnius atlyginimus. Tik Klaipėda žeminama“, – sako Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Roma Martinkevičienė.

„Visam šitam sektoriui, kurie dirba pagal sutartis, bet neliečiant valstybės tarnautojų, mokytojų, kurie yra jau nebe mūsų reglamentacijoje, atlyginimo fondą keliame penkiolika procentų. Iš jų aštuoni procentai eina pastoviajai daliai didinti, septyni procentai – motyvacinei. Neišskiriame socialinių darbuotojų, nes pagal bendras tendencijas ir vertinant visą sektorių, matome, kad kultūros darbuotojai, kaip bebūtų paradoksalu, uždirba dar gerokai mažiau. Todėl supriešinti vienas grupes su kitomis, aš tikrai nebūčiau tikras, kad yra geriausias sprendimas“, – atsakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Nežinojo apie derybas

Socialiniai darbuotojai daug viliasi iš šakinės kolektyvinės sutarties, ties kuria šiuo metu intensyviai dirbama ministerijos darbo grupėje. Savo ruožtu Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė nusistebėjo:

„Su mumis niekas nieko nederino ir aš to dokumento, tiesą sakant, neturiu. Trišalė taryba irgi nėra gyvenime paklaususi mūsų nuomonės dėl susitarimų ar teisės aktų projekto. Socialinių darbuotojų organizacijų labai nedaug, nes ir pačių socialinių darbuotojų nėra tiek ir daug – keli tūkstančiai. Bet daugiausiai narių – apie tūkstantį du šimtus – greičiausiai turi mūsų asociacija. Bet mūsų nei kas kvietė, nei su mumis kalbėjo, nei kokio dialogo norėjo“, – apgailestauja J.Tamašauskienė.

„Derybos jau artėja prie pabaigos. Liko tik nustatyti, kaip minėjau, koeficientus. Tai yra viena sudėtingiausių dalių, nes viskas priklauso nuo to, kiek bus pinigų. Kiek važinėjame ir matome, socialiniai darbuotojai suaktyvėjo ir pradėjo kelti aktualius klausimus. Ši sritis iš tikrųjų reikalauja stipraus valstybės dėmesio, nes visuomenė sensta, reikės daugiausiai dėmesio skirti senelių priežiūrai. Dabar keliamas klausimas, kad vienam darbuotojui skiriama per daug globotinių prižiūrėti.

Šia sutartimi bent sutelktume socialinius darbuotojus. Pamatytume, kiek jų yra, apibrėžtume jų realų darbo krūvį ir darbo laiką. Nes jeigu kas nors atsitinka, niekas nežiūri į darbo laiką, socialinis darbuotojas turi važiuoti ir dažnai su savo transportu, nes šis ne visada yra parūpintas“, – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K.Krupavičienė.

Komentaras

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis:

– Nuo praėjusių metų vidurio iš mirties taško pajudinome šią užmirštą temą. Esminiai susitarimai padaryti. Dabar prasidės tarpinstitucinio derinimo momentai. Ypač kas yra aktualu, kad šios derybos buvo paremtos būtent tuo, kaip reglamentuojas arba kokią filosofiją siunčia naujasis darbo kodeksas. Pagrindiniai dalykai sutarti, tik mes nebūtume linkę viešinti, kol dar nėra galutinio suderinamumo. Kas yra aktualu, kad atlyginimai priklausys būtent nuo kvalifikacijos ir kvalifikacijų kėlimo.

Kitas svarbus momentas, kad pati kolektyvinė sutartis yra užkoduojama, jog kiekvienais metais vyks jos peržiūra, atnaujinimas ir papildymas. Būtent norime kurti tradiciją, kuri yra kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios turi ilgametę profesinių sąjungų veikimo istoriją, kad sutartys būtų gludinamos, gerinamos, atnaujinamos ir peržiūrimas jų aktualumas.

Paskutinį posėdį turėjome praeitą savaitę, dar šį penktadienį susitinkame pasižiūrėti, ar nekyla daugiau jokių nesklandumų ir tikimės, kad jau trijų keturių savaičių bėgyje turėsime galutinį dokumentą, kurį bus galima pristatyti ir pasirašyti.

Be kita ko, daugumos socialinių darbuotojų darbdavys yra savivaldybė arba savivaldybei pavaldžios įstaigos. Mes, kaip ministerija, irgi referuojame kokius pakeitimus esame padarę piniginės paramos įstatyme: kai savivaldybės nepanaudodavo didžiulės pinigų dalies – apie penkiasdešimt šešiasdešimt procentų – kad šios lėšos būtų nukreiptos į konkrečias sritis. Viena jų, kuri įstatyme dabar yra nurodyta, tai yra socialinių darbuotojų atlyginimų didinimas. Tad savivaldybės kaip ir turi papildomų resursų. Tai yra jų apsisprendimo klausimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"