Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socialinės globos įstaigų pertvarka įstrigo planuose

 
2017 12 06 15:00
Asociatyvi nuotrauka./
Asociatyvi nuotrauka./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo 2014 metų puoselėti planai dalį šalies socialinės globos įstaigų gyventojų, turinčių negalią, integruoti į savarankišką gyvenimą kol kas taip ir liko planais. Iki šiol nė vienas toks socialinės globos namų gyventojas iš jų neiškeltas į apsaugotą būstą, savarankiško gyvenimo ar grupinio gyvenimo namus.

Pertvarkos sąstingį lėmė ne tik ekonominės priežastys – apsaugoto būsto, savarankiško gyvenimo ar grupinio gyvenimo namams įkurti reikalingos milijoninės lėšos, – bet ir miestų gyventojų išankstinis nusiteikimas prieš proto negalią turinčių žmonių apgyvendinimą jų kaimynystėje.

Violeta Toleikienė: „26 atrinktos įstaigos šiuo metu rengia pertvarkos planus, atsižvelgdamos į šių įstaigų gyventojų poreikius.“

Ant pertvarkos slenksčio

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sumanymą, vieni pirmųjų turėjo būti reorganizuoti 285 gyventojus turintys SADM pavaldūs Didvyžių socialinės globos namai, esantys Vilkaviškio rajone. Šios globos įstaigos gyventojų apklausa parodė, kad daug jų norėtų gyventi savarankiškai, tačiau, ekspertų vertinimu, tik apie 10 dabartinių globos namų gyventojų gali gyventi apsaugotame būste, 20 – savarankiško gyvenimo namuose, o 70 – perkelti į grupinio gyvenimo namus. Apie 100 neįgaliųjų ir toliau turėtų gyventi tik globos įstaigoje.

„Gyvenantieji apsaugotame būste būtų minimaliai prižiūrimi, šiek tiek daugiau dėmesio būtų skiriama žmonėms, gyvenantiems savarankiško gyvenimo namuose, o gyvenantieji grupinio gyvenimo namuose būtų prižiūrimi ištisą parą“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys. Anot jo, šiemet, atsiradus finansinėms galimybėms, dairomasi gyvenamųjų patalpų, kuriose būtų galima įkurdinti neįgaliuosius. Iš viso Vilkaviškio rajone ketinama įkurti 6–7 grupinio gyvenimo namus neįgaliesiems. Patalpos šiems namams turėtų būti miestuose, arčiau sveikų žmonių, kad neįgalieji galėtų adaptuotis visuomenėje, o visuomenė priprastų prie jų.

Pasipriešino gyventojai ir politikai

Tačiau vos sužinoję, kad Vilkaviškio mieste bus steigiami grupinio gyvenimo namai proto negalią turintiems žmonėms, sukilo šio miesto gyventojai. Jie neįgaliųjų integraciją be visuomenės sutikimo pavadino visuomenės išprievartavimu.

Violeta Toleikienė: „26 atrinktos įstaigos šiuo metu rengia pertvarkos planus, atsižvelgdamos į šių įstaigų gyventojų poreikius.“
Violeta Toleikienė: „26 atrinktos įstaigos šiuo metu rengia pertvarkos planus, atsižvelgdamos į šių įstaigų gyventojų poreikius.“

Prie protestuojančiųjų prisidėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Valdas Kamaitis. Anot jo, miesto centre apgyvendinti neįgalieji neprisidės prie Vilkaviškio įvaizdžio gerinimo. Vis dėlto Didvyžių socialinių globos namų direktorius R. Žiemys teigė norintis manyti, kad miesto gyventojų nepasitenkinimas kilo ne dėl jų nusiteikimo prieš neįgaliuosius, o dėl to, kad žmonės per menkai žino apie institucinės socialinės globos pertvarką. Juk tokiuose grupinio gyvenimo namuose 10 neįgaliųjų ištisą parą prižiūrėtų socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai. Todėl neįgalieji nekeltų jokios grėsmės greta gyvenantiems vilkaviškiečiams.

Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad ir į jį kreipėsi nemažai vietos bendruomenės atstovų, nepatenkintų, kad neįgaliuosius norima įkurdinti vos ne miesto centre. „Vilkaviškiečiai nėra nusiteikę prieš pačią pertvarką, bet nesutinka su tuo, kaip ji vyksta. Pirmiausia padaroma, tik tada diskutuojama“, – teigė meras.

Anot jo, ne tik Vilkaviškio miesto visuomenė, bet ir savivaldybė nėra sulaukusi jokios informacijos, kad bus perkami namai Vilkaviškio bei Kybartų miestuose neįgaliesiems apgyvendinti. Vilkaviškio rajono vadovas pabrėžė, kad būtent nesidalijimas informacija gyventojams kelia baimę, kad kažką norima padaryti jiems už akių.

Gajus sovietmečio mentalitetas

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis stebėjosi vilkaviškiečių pasipriešinimu, kad šalia jų apsigyvens proto ar psichikos negalią turintys žmonės. „Dėl vaikų globos namų gyventojų perkėlimo irgi būta nuogąstavimų. Tačiau dabar, kai vaikai apgyvendinti šeimynose, dėl to niekam nekyla rūpesčių“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Nikžentaičio, sovietmečiu buvo įprasta, kad protinę ar psichikos negalią turintys žmonės būdavo uždaromi į kur nors laukuose įkurtus dispanserius ir atskiriami nuo tariamai sveikos visuomenės. Ir tik pastaraisiais dešimtmečiais padėtis keičiasi. Tačiau dalis visuomenės vis dar bijo tokių neįgaliųjų, yra nusiteikę prieš juos. „Tai ryškūs visuomenės stigmatizacijos reiškiniai. Vakarų Europoje tai jau praeitis, bet Vidurio ir Rytų Europoje vis dar sunku ištrūkti iš šio užburto rato. Nors pozityvių žingsnių jau yra“, – tvirtino V. Nikžentaitis. Kaip pavyzdį jis pateikė sostinės Viršuliškių bendruomenę, kurios veikloje sėkmingai dalyvauja tiek sveikieji, tiek ir neįgalieji ar vaikai.

Pertvarka įsibėgėja

SADM Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pertvarkai atrinktų bandomųjų stacionarių globos įstaigų sąrašas patvirtintas 2015 metais. Jame – 26 įstaigos, iš kurių 3 – vaikų ir jaunimo, 7 – suaugusių neįgaliųjų. „Šiuo metu visos šios įstaigos rengia pertvarkos planus, atsižvelgdamos į savo gyventojų įvertintus poreikius. Kurios iš šių įstaigų sėkmingai persitvarkys, kol kas sunku pasakyti, nes jos atrinktos kaip bandomosios“, – aiškino V. Toleikienė.

Šiuo metu dalis valstybinių globos namų neįgaliesiems jau imasi iniciatyvos pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. Steigiami grupinio gyvenimo namai, kai grupė neįgaliųjų apsigyvena butuose, kuriuose ištisą parą užtikrinama specialistų pagalba. Tokie namai jau veikia Kauno mieste, Kėdainių, Akmenės, Švenčionių, Telšių ir Šiaulių rajonuose. Planuojama, kad valstybinės globos įstaigos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje įsteigs dar 11 tokių namų.

„Tenka pripažinti, kad, deja, ne visada žmones, turinčius proto ar psichikos negalią, visuomenė iš karto palankiai priima. Dėl baimių ir nežinojimo dažnai linkstama juos stigmatizuoti. Todėl vienas svarbių institucinės globos pertvarkos uždavinių – keisti neigiamą požiūrį į neįgalius asmenis, skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą“, – pabrėžė SADM Socialinės aprėpties departamento vadovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"