Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė: „Svarbu ne bausti, o rasti bendrą kalbą“

 
LŽ archyvo nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), nedeklaruoto darbo problemą įvardijusi kaip vieną opiausių Lietuvoje, čia žada reikšmingų pasikeitimų – ne tik tobulinti įstatymus ar teisės normas, bet ir aktyviau bendrauti tiek su darbdaviais, tiek su darbuotojais.

„Nedeklaruoto darbo srityje, vertinant Europos kontekste, Lietuva užima pirmaujančias pozicijas. Tačiau, norėdami keisti situaciją, esame linkę kalbėtis, diskutuoti, o ne bausti“, - po aukšto rango pareigūnus iš visos Europos ir pasaulio į tarptautinę konferenciją „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“ Vilniuje subūrusio renginio sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro apie 28,5 proc. BVP, o Europoje vidutiniškai šis reiškinys tesiekia 8 procentus.

SADM specialistai pabrėžia, jog vienas iš tarptautinės konferencijos tikslų buvo išgirsti ir pasidalyti patirtimi nedeklaruoto darbo srityje su kitų valstybių atstovais.

Tarptautinės darbo organizacijos vadovas Guy Ryderis sakė, kad bene efektyviausia, skatinant formalaus darbo augimą, yra nuobaudų ir paskatų derinimas.

„Visos šalys – valstybė, darbdaviai, darbuotojai – supranta, kad neformalus darbas yra neigiamas reiškinys. Jis – aktualus visoms Europos valstybėms“, - sakė G. Ryderis.

„Business Europe“ organizacijos, atstovaujančios darbdaviams, vieno iš vadovų Nilso Christiano Trampe teigimu, tam, kad asmenys, suteikiantys darbo vietas kitiems, norėtų mokėti valstybei mokesčius bei veikti skaidriai, jie turi žinoti, ką tiksliai už tai gaus iš valstybės.

Apie tai, anot darbuotojų teisėms atstovaujančios „European Trade Union“ vieno iš vadovų Jozefo Niemieco, reikėtų informuoti ir darbuotojus. Jie turėtų žinoti, kokie yra formalaus darbo privalumai.

„Keisti žmonių mąstymą – didelis darbas. Bet tai įmanoma. Nes, tarkim, Belgijoje, kur mokesčiai didesni, formalaus darbo procentas gerokai kuklesnis nei Lietuvoje ar Lenkijoje“, - pasakojo iš kaimyninės šalies kilęs J. Niemiecas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"