Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socialdemokratų ateitis: skils ir kurs naują ar bus išmesti?

 
2017 09 28 10:32
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Braškanti socialdemokratų partijos vienybė bei konfliktai tarp partijos viršūnėlių ir jos apačių verčia galvoti apie galimą partijos persidalijimą arba – nepaklusnių socialdemokratų išmetimą iš partijos. Tiesa, partijos skilimas, pasak politologų, mažai tikėtinas, nes galimi atskilėliai nėra mėgstami visuomenėje, potencialus jų vedlys Algirdas Butkevičius – gana prastas socialdemokratas, o ir atskilėlių likimas visada toks pat – užmarštis.

Lietuvos politinėje padangėje yra skilusi ne viena partija, o kai kurie politikai savo politinį kailį keitė taip dažnai, kad sunku susekti, kur ir kada prasidėjo jų kelias į valdžios aukštumas. Tiesa, vieni partijų skilimai buvo skaudesni nei kiti, o atskilėliams, kaip taisyklė, sekdavosi kur kas sunkiau nei motininei partijai.

Atskilusioms partijoms – politinė mirtis

Dabar jau retas prisimena, bet 1999 metais susikūrė partija „Socialdemokratija 2000“ ją sukūrė nuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atskilę socialdemokratai, kurie anuomet nepritarė LSDP ir Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) susijungimui. Kurį laiką partijai vadovavo dabar konservatorių partijai priklausantis Rimantas Jonas Dagys. 2003 metais ši partija keitė pavadinimą – tapo Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Rinkimuose ši partija aukštumų nepasiekė, todėl 2014 metais buvo panaikinta.

Beveik tuo pat metu neramumų kilo ir konservatorių politiniame laive. Buvęs konservatorių premjeras Gediminas Vagnorius 2000 metų pavasarį susipykęs su motininės partijos vadovybe Seime įsteigė Nuosaikiųjų konservatorių frakciją, o kiek vėliau – Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą. 2004 m. partija buvo reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą, bet politinės sėkmės taip ir nepasiekė. Galiausia 2013 m. G. Vagnorius įsiliejo Darbo partiją, bet taip ir liko politikos užribyje.

2006 metais dar kartą skilo liberalai (prieš tai Liberalų partija skaldėsi ne kartą). Tai buvo bene didžiausias partijos skilimas, kuris, pasak politikos mokslų specialistų, buvo ir sėkmingiausias. 2006 metais gimė Liberalų sąjūdis, o Artūrui Zuokui liko Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Abi partijos gyvavo savarankiškai, abi jos po 2008 m. Seimo rinkimų buvo įtrauktos į valdančiąją koaliciją. LiCS 2012 m. Seimo rinkimuose patyrė fiasko, o Liberalų sąjūdis pozicijų neprarado.

2006 metais skilo ir Darbo partija, kuri tuo metu buvo valdančiojoje koalicijoje su socialdemokratais. Partijos lyderiai Viktoras Uspaskichas ir Viktoras Muntianas nerado bendros kalbos, prieštaraujantieji V. Uspaskicho nuomonei buvo metami iš partijos, todėl dalis partiečių sukūrė Pilietinės demokratijos frakciją, o vėliau ir partiją. Partijai sekėsi tol, kol V. Muntianas buvo valdžioje, vėliau ji nuėjo į politinę užmarštį, keitė vadovus ir pavadinimą, bet šiandien jos niekas nebeatsimena.

Vienas iš paskutiniųjų skilimų vyko Tautos prisikėlimo partijoje (TPP) 2009 metais, kuomet partija buvo valdančiosios koalicijos kartu su konservatoriais, dalis. Nuo Seimo TPP frakcijos atskilę aštuoni parlamentarai parlamente įkūrė naują – Ąžuolo – frakciją. Tiesa, nei TPP partijai nei nuo jos atskilusiems politikams politinė karjera nebuvo sklandi.

Maištas laive

Dabar maištaujantys socialdemokratai negali būti ramus. Partijos etikos sargai pripažino, jog yra pažeistas partijos statutas, todėl netrukus išdidumą gali tekti nuryti – išmetimas iš partijos tampa vis realesnis.

Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad Lietuvos partinėje istorijoje tik vieniems atskilėliams baigėsi sėkmingai ir tai buvo liberalai, kurie laiku ir dideliu būriu nutarė pabėgti iš vienos liberalų partijos ir sukurti kitą.

Jei susiskaldymas gilės, nebus aiškių sprendimų gali kilti nepasitikėjimas partijos pirmininku ir pradėta ieškoti kito – kompromisinio varianto.

„Galima daryti akivaizdžią išvadą, kad atskilimai baigiasi prastai tiems, kurie pasitraukia nuo šerdinės partijos. Žinoma, kurį laiką jie gali išsilaikyti, jei turi frakciją Seime, tarkime, kaip buvo Viktoro Muntiano laikais. Visgi, po kiek laiko atskilėlių grupės neišsilaiko ir nunyksta“, – sako profesorius.

Anot jo, šiuo metu skilti socialdemokratai neturėtų, bet tam tikras persistumdymas – tikėtinas.

„Aš kol kas nematyčiau galimybių skilti (socialdemokratų partijai), nes kalba eina tik apie apie 10 ar 15 Seimo narių, kurie yra nepatenkinti. Tai yra labai patyrę politikai, vertinami, bet kalbėti apie partijos skilimą ankstoka, nes nėra aišku, kokia partijos dalis norėtų ar galėtų atsiskirti. Seimo nariai irgi nerodo noro skaldyti partiją. Manau jie bandys išlaikyti autonomiją nuo partijos ir pirmininko, bet ir likti partijoje, nes naujos partijos kūrimas sunkus dalykas“, – svarstė T. Janeliūnas, bet pridūrė, kad dalis Seime esančių socialdemokratų pažeidė partijos statutą ir gali būti, kad bus siūloma juos išmesti iš partijos.

„Tai būtų žiauriausia bausmė ir ji būtų skausminga. Neaišku kaip bus, bet šiuo metu susiklostė precedento neturintis atvejis, todėl galima laukti ir precedento neturinčių sprendimų. Tiesa, jei jiems išties grasintų išmetimu, klausimas ar jie liktų tokie drąsūs“, – sakė TSPMI profesorius.

Jis pripažino, kad partijos pirmininkas Gintautas Paluckas irgi nėra saugus, bet jam pavojus gali grėsti kiek vėliau ir tik tuo atveju, jei nebus suvaldyta situacija partijoje.

„Jei susiskaldymas gilės, nebus aiškių sprendimų gali kilti nepasitikėjimas partijos pirmininku ir pradėta ieškoti kito – kompromisinio varianto“, – svarstė politologas.

Mykolo Riomerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė mano, kad atsiskirti nuo pagrindinės partijos maištaujantys socialdemokratai svarstytų tik tada, jei tai būtų naudinga.

„Kai kalbame apie atskilimus visada svarbu žinoti, kam tai naudinga ir kas yra tie, kurie atskyla ir maištauja. Ar išeina tie, kurie turi visuomenės palaikymą ar tie, kurie ne. Jei išeina partijos ryškiausi veidai, tada jie gali motininę organizaciją susilpninti ir išsivesti nemažai žmonių. Socialdemokratų atveju – tai dešimtinei vargu ar pavyktų (atsiskyrus) nuveikti kažką naudingo, nes, nors jie ir žinomi, bet nemėgstami“, – sakė R. Urbonaitė.

Anot jos, G. Paluckas turi daugelio partijos narių palaikymą, o dabartiniai socialdemokratų maištininkai dalies partiečių yra vertinami kaip partijos balastas.

„Teoriškai gali būti visaip, bet socialdemokratų, esančių Seime atveju, aš sunkiai matau galimybę kažką kurti. Manau jie tai supranta, o ir kas jie tokie būtų, kas būtų jų veidas? Algirdas Butkevičius?“, – klausė politologė.

Pasak jos, greičiausiai bus mėginama ieškoti dialogo, bet reikia suprasti, kad partijos apačios yra nusiteikę karingai, kaip ir partijos lyderis.

„Partijos laukia rimti iššūkiai ir nežinau, kaip greitai viskas susitvarkys“, – aiškino R. Urbonaitė.

Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad socialdemokratų gretose vyksta vertikalus pasidalijimas, kuomet partijos viršus nesusikalba su partijos apačia.

„Yra įtampų tarp partijos pirmininko ir Seimo frakcijos vyresnės kartos lyderių. Bet prognozuoti skilimą būtų sudėtinga, nes aiškių ideologinių politinio turinio skirtumų nėra. Visgi partija neprotingais žingsniais gali būti marginalizuota ir mes turime pavyzdį Lenkijoje, kur socialdemokratai buvo itin įtakingi, bet vėliau patyrė visišką politinę katastrofą. Jei tendencijos ir skaldymas tęsis, toks kelias (Lietuvos socialdemokratams) nėra nerealus“, – sakė profesorius, patikinęs, kad išmetimų iš partijos neturėtų būti, nes dabar ne 1937 metai – ne Stalino laikai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"