Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socialdemokratai išsirinko, bet ar visiems tai tinka?

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Savaitgalį socialdemokratai išsirinko naują partijos vedlį, pirmą kartą tai daryta tiesioginių rinkimų būdu įtraukiant visus partijos narius. Tai, pasak politologų, buvo bandymas atsikratyti elitizmo ir siekis kopijuoti pagrindinius politinius priešininkus. 

Tiesa, partijos vadovo rinkimų rezultatai sužavėjo ne visus. Prieš pat antrąjį rinkimų turą net pasigirdo dvejonių, esą tiesioginiai rinkimai nebuvo gera mintis.

Elitas prieš periferiją

Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad daugelį nustebinę rinkimų rezultatai yra tokie todėl, kad socialdemokratai ryžosi tiesiogiai rinkti savo vadovą. Anksčiau vadovas buvo renkamas delegatų, vyko užkulisiniai susitarimai, derinimai. Tiesa, nesklandumų ir gandų apie klastojamus rezultatus – neišvengta. Pasak politologo, kai kurie partijos skyrių vadovai, galimai, neatsispyrė pagundai įtakoti rinkimų rezultatus. Visgi, galutinis rezultatas atspindi daugelio partijos narių valią.

„Tiesioginių rinkimų buvo griebtasi, nes partijai verkiant reikėjo atsinaujinimo. Ne tik dėl pralaimėtų rinkimų, bet ir dėl bendros regioninės tendencijos. Tarkime Lenkijoje ir Vengrijoje kairieji išnyko iš aktyvios politinės arenos, tiesa, dabar bando sugrįžti, bet tai nėra lengva“, – sako politologas.

Pasak L. Gudžinsko socialdemokratai ilgą laiką buvo dominuojanti partija, ilgiausiai vadovavo vyriausybei, visgi, paskutiniai rinkimai parodė, kad partijos perspektyvos smunka, todėl reikėjo ieškoti išeičių. Partijoje jautėsi didelis atotrūkis tarp centro ir periferijos, įsigalėjo elitizmas, ryšio su partiečiais, esančiais provincijoje, praradimas.

„Tiesioginiai rinkimai yra bandymas sušvelninti situaciją. Visgi, strategai, kurie projektavo šiuos rinkimus, galbūt, galvojo apie kitokius rezultatus. Viešojoje erdvėje galėjome matyti apgailestavimų, tarkime prof. R. Lopatos, kuris buvo ministro pirmininko A. Butkevičiaus patarėjas, kad tiesioginiai rinkimai yra didelė rizika, nes aiškesnis kandidatas gali jų nelaimėti, taip, beje, ir nutiko“, – svarsto politikos mokslų specialistas.

Partijos lyderiu tapus G. Paluckui nepavyks išvengti pasistumdymo, nesutarimų. Visgi, skilimo neturėtų būti. „Manyčiau, jei būtų priešingas rezultatas, būtų daugiau perspektyvų skilimui, nes partijos apačios buvo labai nepatenkintos. Partijos elitas turės apsispręsti ar bendradarbiauti su G. Palucku ir priimti partijos valią ar kurti vidinę opoziciją“, – sako L. Gudžinskas.

Anot jo, senieji partijos elito nariai savo politinį kapitalą jau yra išnaudoję, todėl būtų itin neapgalvota ir neracionalu kur nors eiti, priešintis naujai išrinktam partijos lyderiui.

„Žinoma, daug kas priklausys nuo paties G. Palucko, jis turi atlikti telkimo funkciją, išdėstyti tikslus, prioritetus, kad visi žinotų, kur link eina partija. Net jo oponentai galės būti labiau užtikrinti. Viskas priklausys nuo visų pusių geros valios, įtampos gali būti įveikiamos“, – aiškina politologas.

Pasak jo, didžiausi kliuviniai sklandžiam darbui gali būti socialdemokratų frakcijos Seime nariai, nes tai – buvęs partijos branduolys, įtakingi žmonės ir G. Paluckui su tuo reikės taikytis. Dar vienas galvos skausmas yra socialdemokratų koalicija su valstiečiais, nes ji netenkina daugelio partijos narių, bet dabar kažką keisti jau yra sudėtinga.

Viešojoje erdvėje galėjome matyti apgailestavimų, tarkime prof. R. Lopatos, kuris buvo ministro pirmininko A. Butkevičiaus patarėjas, kad tiesioginiai rinkimai yra didelė rizika, nes aiškesnis kandidatas gali jų nelaimėti, taip, beje, ir nutiko

„Partijos pirmininkas turės spręsti, kaip projektuoti savo santykius su koalicijos partneriais, nuo to gali priklausyti ir partijos perspektyvos“, – sako L. Gudžinskas.

Partijos elite – trumparegiai

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad spalio mėnesį vykę parlamento rinkimai socialdemokratams buvo tokie blogi, kokių nematyta nuo gūdžių 1996 metų.

„G. Paluckas perima partiją, kuri išgyveno savo didžiausią pralaimėjimą nuo 1996 metų. Ji buvo sėkmingiausia ir bene didžiausia Lietuvos partija, o dabar yra pavojus, kad taps partija, kuriai bus sunku surinkti net 10 proc. balsų rinkimuose“, – sako K. Girnius. Anot jo, naujojo pirmininko laukia labai daug darbų, jie yra skubūs. Privalu atgaivinti rinkėjų pasitikėjimą, pristatyti naują partijos veidą, o tai nebus lengva.

„Jis turės ne tik pritraukti senuosius rinkėjus, bet ir pakeisti partijos kursą, kad labiau atitiktų kairiųjų rinkėjų lūkesčius. Kita vertus, jei pavyktų, būtų galima pritraukti ir Darbo partijos rinkėjus, kurie dabar balsavo už valstiečių partiją“, – prognozavo politikos apžvalgininkas. Pirmieji tiesioginiai rinkimai socialdemokratams buvo nemenkas išbandymas, daugelis partijos veteranų, bijodami pokyčių, pasisakė už labiau prognozuojamą kandidatą – partijos senbuvio sūnų Mindaugą Sinkevičių.

„Tai – trumparegiška pozicija, nes pralaimėjimas, kuris įvyko rudenį rodo, kad partiją privalu pertvarkyti, o M. Sinkevičius ne tas žmogus, kuris tai padarytų. Būtų klaida išrinkti žmogų, kuris yra patogus, o ne tą, kuris turi daryti tai, ką reikia padaryti“, – sakė K. Girnius. Jis pridūrė, kad socialdemokratai labai drausminga partija, todėl didelių vidinių nesutarimų tikėtis nereikėtų. Partijos viduje nėra rimtesnės takoskyros, o praeities įvykiai rodo, kad nesutarimus jie sprendžia viduje.

Blogiausi metai nuo 1996

Sociologas Vladas Gaidys pritaria politikos apžvalgininkų nuomonei, kad tokių blogų metų, kaip 2016 socialdemokratai senokai neturėjo.

„Tikra tiesa, kad tik 1996 metai jiems buvo tokie blogi, vėliau vyko kilimas. 2004 metais rinkimų rezultatais nedžiugino, nes tuomet viską nušlavė Darbo partija, bet socialdemokratai vedini Algirdo Brazausko sugebėjo laviruoti. Socialdemokratų reitingai buvo neblogi tada, kai partijoje buvo A. Brazauskas, Česlovas Juršėnas, Aloyzas Sakalas, tais žmonėmis buvo pasitikima, reitingai tai rodė“, – sakė sociologas.

Anot jo, dabartinis socialdemokratų smukimas prasidėjo 2015 metais, o ryškiau pasimatė po Vijūnėlės skandalo, tuomet palaikymas nukrito net 8 procentiniais punktais, o tai – gana daug.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"