Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Šlubas projektas klimpsta Seimo komitete

 
2017 11 16 6:00
Dainius Kreivys: „Turime rasti kompromisą. Įmonės turi suprasti, kad valstybės saugumas yra prioritetas, bet valstybės saugumas taip pat turi suprasti tą ekonominę aplinką, kurioje tos įmonės dirba." /
Dainius Kreivys: „Turime rasti kompromisą. Įmonės turi suprasti, kad valstybės saugumas yra prioritetas, bet valstybės saugumas taip pat turi suprasti tą ekonominę aplinką, kurioje tos įmonės dirba." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kiekvienas Lietuvos pilietis gali ruoštis brangiai kainuosiančioms kompensacijoms, jei Seimas priimtų Strateginių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisas. Seimo Ekonomikos komitetas diskusijas dėl projekto ir jo pataisų vakar nukėlė kitam posėdžiui, nes nesugebėjo rasti atsakymų į kylančius klausimus.

Seimo Ekonomikos komitete vakar diskutuota dėl saugumui svarbių ir todėl į valstybės reguliavimą patenkančių privačių įmonių. Tai trys bendrovės: lietuviško kapitalo „Achema“, lenkų valdoma „Orlen Lietuva“ bei švedų valdoma „Telia Lietuva“.

Dainius Kreivys: „Turime rasti kompromisą. Įmonės turi suprasti, kad valstybės saugumas yra prioritetas, bet valstybės saugumas taip pat turi suprasti tą ekonominę aplinką, kurioje tos įmonės dirba.“

Neaiškūs kriterijai

Seimo Ekonomikos komitetą pasiekė kelias savaites Ūkio ministerijoje tobulintas įstatymo projektas. Privačioms verslo įmonėms nebereikės atsiskaityti valstybei už perkamus pieštukus ar trintukus – tokius reikalavimus valstybė buvo įrašiusi ankstesnėje redakcijoje. Valstybės saugumo departamentui (VSD), Ūkio ministerijai (ŪM) bei iniciatyvos autoriams Seime patobulinus teikiamą įstatymo projektą, dabar numatyta, kad valstybė galės vertinti (stabdyti ar kaip nors kitaip daryti įtaką) verslo sandorius, kurie viršija 10 proc. įmonės gaunamų pajamų; stabdyti susitarimą, jei pagal sandorį susitarimo dalyvis gauna prieigą prie esminės informacinių technologijų sistemos, infrastruktūros bei duomenų bazės; bei tuo atveju, kai turtas perleidžiamas ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui.

Tačiau projekto iniciatoriams pataisius projektą apskritai liko neaišku, kodėl minėtos trys privataus verslo įmonės lieka tame sąraše. „Nebėra kriterijų, kodėl tos įmonės apskritai įrašytos tame įstatyme. Anksčiau matėme apibrėžimą, jog įmonėse dirba daug darbuotojų, kad jos yra didžiausios darbdavės. Nors tokių įmonių yra daugiau, nei minima įstatyme. Dabar nebeliko jokių kriterijų“, – sakė koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas.

Brangiai kainuos mokesčių mokėtojams

Pagal dabar teikiamą projektą numatoma sudaryti komisiją, į kurią bus deleguoti Vyriausybės, prezidento, VSD ir Generalinės prokuratūros atstovai. Jie ir imsis įmonių sandorių vertinimo. „Visiškai neaišku nei kaip tokia komisija bus sudaroma, nei kas ją sudarys, nei kam ji atskaitinga, nei kokios bus jos veiklos procedūros ir t. t.“, – tokia iniciatyva stebėjosi G. Balčiūnas.

Anot jo, Europos Sąjungos (ES) teisė jau yra sukūrusi precedentų, kai verslo įmonės Italijoje, Belgijoje ir kitose ES šalyse bylinėjosi dėl neaiškių privatų verslą reguliuojančių kriterijų. „Šiandien atkreipėme Seimo narių dėmesį į Europos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią draudžiama verslo subjektams a priori nustatyti apribojimus, neatsižvelgiant į kokias nors ypatingas situacijas ar panašius dalykus“, – kalbėjo G. Balčiūnas.

D. Kreivys žada kompromisą

Tai, kad valstybė ketina kištis ir reguliuoti sandorius, įmonėms gresia sunkiai suskaičiuojamais nuostoliais. Rinkoje kainos gali keistis kiekvieną dieną. Net dviem savaitėms įšaldžius sandorį, galima patirti milijoninių nuostolių, o teismai juk trunka metų metus.

„Jeigu dėl kokio nors komisijos sprendimo būtų sustabdyta, pavyzdžiui, bendrovės „PKN Orlen“, pasiekiančios 4 mlrd. eurų apyvartą, veikla, įsivaizduokite, kokio dydžio ieškinys grėstų Lietuvai. Kaip tai atsilieptų valstybės biudžetui, mokesčių mokėtojams ir t. t. Ką jau kalbėti apie pačią įmonę, jos reputaciją“, – klausė G. Balčiūnas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Seimo Ekonomikos komitete bus siekiama suderinti įmonių ir valstybės saugumo interesus. Kol nebus rastas kompromisas, įstatymo projektas nebus perduotas svarstyti parlamentui.

„Tai valstybei labai svarbios įmonės. Jų komercinė veikla taip pat labai svarbi valstybei. Turime rasti kompromisą. Įmonės turi suprasti, kad valstybės saugumas yra prioritetas, bet valstybės saugumas taip pat turi suprasti tą ekonominę aplinką, kurioje tos įmonės dirba“, – kalbėjo D. Kreivys.

Trys kategorijos

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pojekto nauja redakcija nustatomi kriterijai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Pagal naująją įstatymo redakciją pirmai kategorijai priskirti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, karinis Šiaulių aerodromas, valstybinio duomenų perdavimo operatorius, Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registrai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Antrai kategorijai priskiriamos valstybės valdomos energetikos bendrovės, „Lietuvos geležinkeliai“, Giraitės ginkluotės gamykla, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Lietuvos paštas. Privačios bendrovės „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ patenka į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Nauja įstatymo redakcija nustato, kad bendrovių „Achema“, „ORLEN Lietuva“ ir „Telia Lietuva“ akcijų bei konvertuojamų obligacijų, kurias pakeitus į akcijas šios akcijos suteiktų trečdalį ar daugiau balsų įmonių akcininkų susirinkime, galėtų įsigyti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas. Taip pat būtų varžomi ir šių įmonių sudaromi prekybos sandoriai, jeigu jie, tokių įmonių priežiūrą vykdančių valstybės institucijų nuomone, galėtų būti traktuojami kaip keliantys pavojų nacionaliniam saugumui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"