Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Skulptūros įstrigo tarp dangaus ir žemės

 
2017 08 05 6:00
Keturios skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant sostinės Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Keturios skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant sostinės Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nesugebėjo apsispręsti, ką toliau daryti su sostinės Žaliojo tilto skulptūromis. Merijos žodžio laukianti Kultūros ministerija ir Lietuvos dailės muziejus jų ateitį sieja su Grūte įkurta ideologizuotų sovietmečio skulptūrų ekspozicija.

2015-ųjų liepą nuo sostinės Žaliojo tilto entuziastingai nukeltos keturios stalininės skulptūros greičiausiai dar ilgai rymos miesto tvarkymo bendrovės „Grinda“ kieme sustatytuose specialiuose narvuose. „Politinėje darbotvarkėje šio klausimo nėra“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Pasak jo, diskusijų dėl skulptūrų ateities būta, tačiau miesto tarybos valdančioji koalicija politinio sutarimo taip ir nerado. Pats R. Šimašius dar žiemą užsiminė, kad, be galimybės skulptūras perduoti Lietuvos dailės muziejui, svarstoma ir alternatyva skelbti viešą kūrinių saugojimo konkursą. Be kita ko, meras taip pat užsiminė skulptūras norintis matyti arčiau Vilniaus. Pageidavimą priimti kūrinius tada išsakė Europos parko įkūrėjas Gintaras Karosas ir Sudervės parko steigėjas Vidmantas Martikonis.

Yra žodinis susitarimas

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas tikino egzistuojant žodinį susitarimą su Vilniaus miesto savivaldybe, kad tos skulptūros bus perduotos Lietuvos dailės muziejui. „Institucijai, kurios funkcija ir yra saugoti vizualųjį Lietuvos meną. O jau pats muziejus spręs, ar eksponuoti tas skulptūras, ar ne“, – „Lietuvos žinioms“ sakė patarėjas.

Jis patikslino, kad susitarimas buvo pasiektas dar žiemą ministrės ir mero susitikime. „Taigi šia prasme iniciatyvos teisė priklauso savivaldybei. Nebent jų pusėje kas nors pasikeitė, mūsų pozicija liko tokia pati“, – teigė V. Bachmetjevas.

Išbraukti ant tilto stovėjusių skulptūrų iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo L. Ruokytė-Jonsson, kaip ir ankstenis kultūros ministras, neketina, nes tokio reikalo nėra. „Principinis klausimas yra vienas – koks bus tų skulptūrų likimas? Mes teigiame, kad dėl to turėtų spręsti profesionalai – Lietuvos dailės muziejus. Tai ir pasiūlėme savivaldybei. Todėl išbraukimo klausimas tapo neaktualus“, – sakė ministrės atstovas. Anot jo, dabar svarbiausia, kad skulptūros pasiektų patį muziejų.

Nežais katės ir pelės žaidimo

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Balčiūnas patvirtino, kad jie pasirengę priimti keturias Žaliojo tilto skulptūras. Apie tai laišku buvo informuota ir Kultūros ministerija, ir Vilniaus savivaldybė. „Bet mes nežaisime katės ir pelės žaidimo. Iš anksto sakome, kad skulptūras ilgalaikės panaudos pagrindais perduosime Grūto parkui“, – sakė jis.

V. Balčiūnas priminė, kad po nepriklausomybės atkūrimo valstybė rado konceptualų sprendimą, ką daryti su ideologizuotais, socialistinio realizmo kūriniais, turinčiais daugiau ar mažiau aiškų propagandinį pobūdį. Pasak jo, buvo pasirinkta idėja, kad tie kūriniai turėtų būti pateikti „išlaikant ironišką santykį, be herojinio patoso“. 1998 metais buvo priimtas specialus Vyriausybės nutarimas, paskelbtas konkursas, kurį tuomet laimėjo Grūto parko steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas.

Keturios stalininės skulptūros greičiausiai dar ilgai rymos bendrovės „Grinda“ kieme sustatytuose specialiuose narvuose.

„Vilniaus miestui ši mūsų idėja nepatinka. Nes laiško, kuriuo miestas pasakytų, kad atsisako savo turto – keturių skulptūrų – ir sutinka jas perduoti Lietuvos dailės muziejui, nerašo ir, atrodo, nerašys“, – spėjo vienas muziejaus vadovų. Pasak jo, nėra prasmės meno kūrinius laikyti uždarytus. Juolab, kad savivaldybė leidimą nukelti skulptūras gavo tik restauracijos tikslais.

Tačiau R. Šimašius ne kartą yra sakęs, kad skulptūros nebus restauruojamos miesto pinigais. Jei jos vis dėlto atitektų muziejui, anot V. Balčiūno, pirmiausia būtų atlikta vertinimo ekspertizė. Muziejininkas spėjo, kad skulptūrų būklė nėra tokia tragiška, kaip kad skelbiama. Perduodant skulptūras Grūto parkui būtų nustatytos griežtos jų priežiūros sąlygos.

Restauruotų ir saugotų

V. Malinauskas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad mielai priimtų keturias sovietinių laikų sostinės „gyventojas“. Jis turi ir idėjų, kaip būtų galima jas eksponuoti. V. Malinauskas mano, kad herojų kompozicijos geriausiai atrodytų panašioje vietoje, iš kurios jos ir atkeliavo. „Jei tas skulptūras gausime, esame numatę pastatyti Žaliojo tilto imitaciją per upelį“, – pasakojo verslininkas. Pasak jo, skulptūros praturtintų Grūto parko kolekciją, būtų sutvarkytos ir išsaugotos. Jo negąsdino prasta skulptūrų būklė. Muziejus pats samdo restauratorius, tariasi su specialistais, turi ir savo meistrų. Anot jo, visi Grūto parko eksponatai, ypač tie, kurie demonstruojami po atviru dangumi, nuolat prižiūrimi ir restauruojami. „Stebime, kurių kokybė pablogėjo, iš karto kviečiame restauratorius. Nagus prikišti reikėjo beveik prie visų. Visa tai kainuoja“, – tikino jis. Aštuonioliktus metus skaičiuojančiame muziejuje po atviru dangumi eksponuojama per šimtas įvairių skulptūrų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"