Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Skubančiai Vyriausybei koją gali pakišti opozicija

 
2018 05 24 9:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Birželį Seimo laukia karštymetis. Valdantieji pasiryžę plušėti iki devinto prakaito, kad tik spėtų per likusias keturias pavasario sesijos savaites priimti Vyriausybės parengtų reformų projektus. Opozicija įtaria, jog perdėta skuba mėginama užmaskuoti teikiamų projektų „broką“.

Į Seimą atkeliauja Vyriausybės vakar galutinai sustyguotų šešių struktūrinių reformų paketai. Penkios dešimtys projektų žada pokyčius mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos sistemose ir inovacijų srityje.

Premjeras Saulius Skvernelis vakar pasidžiaugė, kad Vyriausybės parengtos reformos – didelis žingsnis į priekį. „Siūlome sisteminius pokyčius, kurie būtini siekiant išlaikyti konkurencingą darbo rinką, užtikrinti ekonomikos augimui adekvatų atlyginimų didėjimą ir orią pensiją“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. Jo teigimu, labai svarbu, kad tokiems Vyriausybės sprendimams šią savaitę pritarė Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. „Todėl, tikiuosi, po rezultatyvių diskusijų Seimas esmines reformas patvirtins dar pavasario sesijoje“, – vylėsi S. Skvernelis.

Užsimenama apie rudenį

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė sakė, kad birželio 5-ąją bus rengiamas Seimo neplanuotas plenarinis posėdis, kuriame numatoma pateikti visus Vyriausybės parengtus reformų projektus. „Juos visus būtina priimti iki birželio 30 dienos – sesijos pabaigos. Kitaip viską reikės atidėti rudeniui ir svarstyti kartu su kitų metų biudžetu“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino parlamentarė.

Kaip žinoma, visi mokesčių sistemos pokyčiai turi būti patvirtinami likus pusmečiui iki jų įsigaliojimo. R. Baškienės nuomone, yra galimybių priimti teisės aktus per šią sesiją. Tačiau ji neslėpė, kad Vyriausybės pasiūlymai nevienareikšmiškai vertinami ir valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje. „Bus ieškoma kompromiso“, – žadėjo R. Baškienė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma abejojo, ar valdantiesiems pavyks per mėnesį įveikti tokią gausybę projektų. „Jeigu jau premjeras užsiminė, kad reikės ir opozicijos paramos, vadinasi, tarp valdančiųjų esama nemažai nepritariančių žmonių. Tokiu atveju greito proceso tikėtis neverta“, – svarstė konservatorius. Kad Vyriausybės projektams pritartų opozicija, pasak J. Razmos, turėtų būti įrodyta, jog jie prasmingi. „Bijau, kad Vyriausybė nepasirengusi to padaryti, nes pati nėra tikra, ar tie pasiūlymai geri. O abejotinų iniciatyvų opozicija tikrai nerems. Realiau įsivaizduoti, kad projektai bus nukelti į rudenį ir svarstomi kartu su kitų metų biudžetu“, – kalbėjo J. Razma. Konservatoriaus įsitikinimu, perdėtas Vyriausybės skubėjimas pirmiausia rodo nepagarbą visuomenei – jai reikia suteikti daugiau laiko ir galimybių dalyvauti diskusijose.

Apgalvota skuba

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui irgi nepatinka Vyriausybės skuba. „Juk ne pasaulinė krizė ar tvanas, kad reikėtų strimgalviais priimti įstatymus. Vien techniniu požiūriu 50 projektų įveikti reikia laiko. Komitetai kažin ar spės apsvarstyti. Vadinasi priėmimas tikrai vėluos“, – dėstė liberalas. Jis spėjo, kad teikti projektus paskutinę minutę buvo sąmoningas Vyriausybės sprendimas – taip lieka mažai laiko svarstymams. Todėl Vyriausybė, anot E. Gentvilo, turi prisiimti atsakomybę dėl nekokybiško darbo.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Algirdo Syso žodžiais, „jei valdantieji įjungs buldozerį, projektus gali priimti per porą savaičių“. Tačiau normaliame parlamente, pasak jo, reformos tokiais tempais nestumiamos. „Pavyzdžiui, Vaiko teisių pagrindų įstatymą svarstėme visą žiemą, dar gerą mėnesį jį priiminėjome“, – prisiminė socialdemokratas. A. Syso manymu, jokių esminių permainų Vyriausybės numatyti pokyčiai neduos. „Socialinė atskirtis tik didės. Įsitvirtinsime paskutinėse vietose pagal atlyginimų ir pensijų dydį, o turtingieji gaus dar daugiau pajamų“, – prognozavo socialdemokratas. Esą visi į rinkimus eina su kairiųjų lozungais, o vėliau virsta „labai radikaliais liberalais“. „Ir ponas S. Skvernelis yra toks universalus liberalas“, – pridūrė A. Sysas.

Žada teigiamų pokyčių

Vyriausybės pateiktuose projektuose siūloma didinti neapmokestinamąsias pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir nustatyti „Sodros“ įmokų ribas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti valstybės biudžetui.

Taip pat norima nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose pageidaujantis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Saulius Skvernelis džiaugiasi, kad Vyriausybės parengtos reformos – didelis žingsnis į priekį, tačiau opozicija primena, kad jos negali būti priimtos paskubomis.

Pataisomis siekiama pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių įstaigų valdymo modelį, finansavimą. Žadama, kad priėmus pataisas eilės pas šeimos gydytojus sutrumpės perpus, padidės ilgalaikės slaugos prieinamumas, vidutiniškai 20 proc. kils medikų atlyginimai. Įvykdžius reformą švietimo srityje 26 tūkst. daugiau vaikų galėtų lankyti būrelius, į mokyklas ateitų daugiau jaunų mokytojų. Bus vykdomas Vyriausybės pažadas kelti mokytojo profesijos prestižą. Kitais metais pedagogo vidutinė alga sieks 1000 eurų. Taip pat 16 proc. didės jaunų dėstytojų atlyginimai, augs doktorantų stipendijos.

Kovojant su šešėline ekonomika numatoma taikyti naujas, moderniose šalyse pasitvirtinusias priemones. Kitais metais iš „šešėlio“ tikimasi surinkti 200 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos struktūrinėms reformoms finansuoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"