Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Skuba reikalinga tik gaudant blusas

 
2018 06 30 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

„Skubus darbas šuniui ant uodegos“, „Skubūs darbai – vieni vargai“, „Kas skubinasi, tas vėlinasi“ – jei parlamentarai neklauso šios liaudies išminties, jiems teks klausyti Konstitucinio Teismo (KT), kuriam vėl teko pripažinti, kad per skubą politikai pamina pagrindinį šalies įstatymą.

Nuo antradienio parlamentarai pluša kaip bitės, per dieną priima daugiau kaip 40 teisės aktų ir jų pataisų. Net šiandien jie pasiryžę dirbti iki paskutiniųjų. Iš kur tas Seimo narių, kai kuriomis pavasario sesijos savaitėmis visai neposėdžiavusių arba užtrukdavusių posėdžių salėje labai trumpai, darbštumas? Ir ko galima tikėtis iš tokio įstatymų konvejerio?

Rima Baškienė: „Visa Lietuva dirba intensyviai, tad kodėl Seimas negali taip dirbti?“

Per savaitę – kelios reformos

Įstatymų buldozeris Seimo salėje įsibėgėjo lyg „Bugatti“ greitkelyje. Per savaitę karštligiškai stumtos ir mokesčių, ir pensijų, ir sveikatos apsaugos, ir valstybės tarnybos, ir mokytojų atlyginimų, ir partijų finansavimo reformos.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė primena, kad nuo 1996-ųjų Seimo sesijos nebuvo pratęstos tik keturis sykius, kartais dirbta net iki liepos 23 dienos. Anot jos, priimti tiek daug įstatymų projektų paskutinėmis sesijos dienomis – tradicija.

Tačiau, kaip pripažįsta R. Baškienė, labai retas atvejis, kai pavasario sesijos pabaiga sutampa su mokesčių pertvarka, mat dažniausiai mokestiniai pakeitimai priimami kartu su valstybės biudžetu metų pabaigoje ir įsigalioja nuo Naujųjų metų. „Šįsyk, norėdami, kad žmonės, verslas iš anksto – prieš pusmetį – žinotų, kokie bus mokesčių pakeitimai ir galėtų jiems pasirengti, taip pat kad būtų laiku parengti visi pokyčius įgyvendinantys aktai, tuos įstatymus priimame pavasario sesijoje“, – aiškina ji.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma irgi nematytų nieko ypatinga dėl to, jog sesijos pabaigoje posėdžiai tampa intensyvesni. Bet ši sesija unikali, nes per tokį trumpą laiką priimta begalė labai svarbių įstatymų, lemiančių esminius pokyčius daugelyje sričių visiems piliečiams. Per savaitę padaryta tai, kas daugelyje kitų valstybėje svarstoma kelerius metus, o priimama pasiekus partijų susitarimą ir sulaukus visuomenės palaikymo.

„Kažkoks kvailokas nesubrendusių politikų nusistatymas – užsibrėžiame, kada turime padaryti, ir netrukus raportuojame, kad padarėme“, – stebisi J. Razma. Jis priduria neatmetantis, jog pasikeitus valdančiajai daugumai įstatymai vėl gali būti keičiami.

Skubant verčiamasi per galvą – dauguma projektų priimama skubos tvarka. Matyt, bus „pagerinta“ ir taip rekordinė Seimo statistika. Valstybės kontrolės skaičiavimais, Seimas skubos ar ypatingos skubos tvarka priima 50 proc. įstatymų, o, pavyzdžiui, Estijos parlamentas – 10 procentų.

Apie gimdymą namie ir baltų dievus

Seimas dar spėjo imtis ir, atrodytų, ne itin svarbių darbų. Ar tikrai reikėjo šturmuoti gimdymo namuose įteisinimą? Skubėta keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, nors reikėtų spręsti didesnes šios srities problemas, ypač KT išaiškinus, jog švietimo reforma vykdoma pažeidžiant Konstituciją. Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas susirūpino, kad valstybė pripažintų senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

R. Baškienė pripažįsta: rudens sesijos galėjo palaukti valstybinės kalbos gairių ar šeimos kortelės įvedimo klausimai. Bet, anot jos, kiekvienas Seimo narys ir komitetas savo baigiamą darbą matė kaip svarbiausią ir norėjo padėti tašką dar šioje sesijoje.

„Kažin koks vaikiškas azartas. Visi komitetų pirmininkai siekė, kad jų projektai būtų žūtbūt priimti. Aptariant nesudėtingus projektus daug laiko nesugaištama, bet darbotvarkė išpučiama, todėl dar mažiau laiko lieka svarbiausioms reformoms svarstyti“, – tvirtina J. Razma.

Užburtas ratas

Ar ne geriau buvo pratęsti sesiją? R. Baškienė aiškina, kad seniūnų sueigoje nutarta geriau padirbėti intensyviau ir nepratęsti sesijos, nes artėja Valstybės dienos renginiai, tad Seimo nariai nori pasidžiaugti švente.

Tuomet gal Seimo sesijos per trumpos? „Vienareikšmiškai – per trumpos. Kai 1992 metų Konstitucijoje buvo įtvirtinta sesijų pradžia ir pabaiga, gal nebuvo tokios teisės aktų gausos. Dabar situacija kitokia. Pakeisti Konstituciją nelengva, bet Seimo pirmininkas yra apie tai užsiminęs“, – sako „valstietė“.

Opozicijos atstovas J. Razma neslepia – dirbta tikrai neritmingai. Per sesiją pasitaikė tingaus neveikimo laikotarpių, kai darbotvarkės buvo pustuštės, vieną savaitę per mėnesį posėdžiai išvis nebuvo rengiami. Tačiau konservatorius netiki, kad ši valdančioji dauguma gali priimti konstitucinę pataisą dėl ilgesnių sesijų, jei daugiau kaip metus nesugeba priimti Seimo narių darbo sąlygas reglamentuojančio įstatymo.

R. Baškienės manymu, nieko baisaus padirbėti intensyviau, juolab jog per sesiją labai daug laiko skirta įvairioms komisijoms kurti, be to, buvo etapas, kai posėdžiai baigdavosi penktą šeštą po pietų, nors turėtų – pusę aštuonių. Ji vardija to priežastis: Vyriausybės parengtų reformų paketai registruoti tik birželio 5 dieną, iš ministerijų negauta teisės aktų projektų, o kai jų nėra, ir svarstyti nėra ką. O procedūros – pateikimas, svarstymas, priėmimas – užima laiko.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis aiškina: „Kad būtų įgyvendinta Vyriausybės programa, valdantieji turėtų dirbti nuosekliau, o valstybės tarnautojai – laiku parengti kokybiškus įstatymų projektus. Premjeras Saulius Skvernelis man yra minėjęs, kad valstybės tarnyba nepasikeitė – projektų rengimas vilkinamas, jie kuriami nekokybiškai, jaučiamas abejingumas. Premjeras nusivylęs, kad iš valstybės tarnautojų negauna kokybiško produkto.“

V. Nakrošis įžvelgia rimtą teisėkūros problemą, nes Seime – per didelė projektų gausa, nespėjama į juos įsigilinti, neatliekamas teisės aktų poveikio vertinimas, todėl padaroma klaidų, kurias paskui reikia taisyti. „Taip ir sukasi užburtas ratas. Valdantieji turi prioritetinius teisės aktus, bet jų irgi labai daug“, – vertina profesorius. Be to, anot V. Nakrošio, kitose valstybėse pagrindiniai įstatymų projektų rengėjai yra vyriausybė ir parlamentiniai komitetai, o ne pavieniai parlamentarai. Lietuvoje jie rodo nenormalų individualų aktyvumą, užuot konstruktyviai dirbę komitetuose ar frakcijose, ir tai labai išpučia darbotvarkę.

Skuba svarbiau nei Konstitucija

„Visa Lietuva dirba intensyviai, tad kodėl Seimas negali taip dirbti? Dirbame greitai, bet ne paskubomis – komitetai projektus svarstė labai atsakingai. Tik svarbiausia, kad nepadarytume klaidų“, – dėsto R. Baškienė.

Problema čia ir yra: jei vieną dieną Seimas priima valdančiųjų pasiūlytą mokesčių reformos nuostatą, o kitą dieną reikalauja ją taisyti, apie kokią kokybę galima kalbėti.

Skubos darbus peikia ne tik opozicija ar šią savaitę prie Seimo piketavusios profsąjungos. KT praėjusią savaitę pripažino, kad švietimo reformatorių užmojis per kelias dienas sumažinti daugybę studijų programų prieštarauja Konstitucijai. Vakar sulaukta dar vieno KT smūgio: Konstitucijai prieštarauja ir reikalavimas Sporto universitetui (SU) jungtis su Sveikatos mokslų universitetu, nes nebuvo SU teikimo, neįvertinta jo nuomonė. Mokslo ir studijų įstatymas taip pat pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai.

Apmaudžiausia, kad reformos – reikalingos, bet negrabiai, skubotai stumtos. Taip sukompromituota visa aukštojo mokslo reforma.

Belieka priminti liaudies išmintį: „Kas skubina, dirba du sykiu“, o kai „Skubindamas dirbsi, keikdamas naudosi.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"