Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Škotijos ministrė negaili pagyrų lietuviams

 
2018 06 08 9:10
Fiona Hyslop: "Škotijos vyriausybė yra parengusi Šiaurės Baltijos strategiją. Lietuva yra viena šalių, su kuria norime dirbti glaudžiau."
Fiona Hyslop: "Škotijos vyriausybė yra parengusi Šiaurės Baltijos strategiją. Lietuva yra viena šalių, su kuria norime dirbti glaudžiau." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jungtinei Karalystei rengiantis išstoti iš Europos Sąjungos (ES), Škotijos vyriausybės kabineto sekretorė kultūros, turizmo ir užsienio reikalams Fiona Hyslop sako, kad škotai nepatenkinti tuo, kaip vyksta „Brexito“ procesas. Kad ir kaip būtų, ji žada, kad Edinburgas tvirtai gins šalyje gyvenančių Bendrijos piliečių, taip pat ir Lietuvos, teises.

Į Vilnių atvykusi dalyvauti moterų politikos lyderių forume, interviu „Lietuvos žinioms“ Fiona Hyslop pasakojo apie vykstantį „Brexito“ procesą, Škotijos vyriausybės poziciją dėl santykių su ES, taip pat apie tai, kokių sąlygų gali tikėtis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Bendrijos šalių piliečiai po 2019 metų kovo 29 dienos, kai valstybė oficialiai nutrauks savo narystę ES.

Nori išlaikyti glaudžius ryšius

– Jungtinė Karalystė rengiasi išstoti iš ES. Per refendumą dauguma Škotijos gyventojų balsavo už tai, kad valstybė liktų Bendrijoje. Kaip dabar vykstantis „Brexito“ procesas atrodo iš škotiškos perspektyvos?

– Už tai, kad Jungtinė Karalystė liktų ES, Škotijoje balsavo 62 proc. rinkėjų. Norėjome likti Bendrijos nariai. Jei Jungtinė Karalystė pasitrauks, reikalai pablogės. Todėl dabar stengiamės ieškoti mažiausiai blogo pasitraukimo scenarijaus. Siekiame, kad Jungtinė Karalystė liktų bendrosios ES rinkos ir muitų sąjungos dalimi.

Kitą antradienį laukia svarbūs balsavimai Vestminsterio rūmuose. Škotijos vyriausybė siekia užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė laikytųsi protingos ir racionalios pozicijos. Nors esame labai arti išstojimo proceso pabaigos, vis dar nežinome, kokia yra Jungtinės Karalystės pozicija. Manome, kad Škotija turėtų dalyvauti bet kokiose derybose. Tačiau nežinome, dėl ko Jungtinė Karalystė nori derėtis. Esama daug nežinomų dalykų, neapibrėžtumo. O mums reikia aiškumo, norime būti tikri, kad liksime tiek artimi su ES, kiek tik įmanoma. Škotai mato save kaip Europos tautą. Mūsų socialiniai, ekonominiai ir politiniai ryšiai yra ilgaamžiai ir tvirti. Taip turėtų išlikti ir ateityje. Škotijos žmonėms nėra malonu būti stumiamiems iš ES prieš savo valią.

– Kaip įsivaizduojate Škotijos ir ES santykius po „Brexito“?

– Norime užsitikrinti, kad turėsime nenutrūkstamus santykius su ES. Škotijos užsienio reikalų ministerija stengiasi pasiekti, kad mūsų dvišaliai santykiai būtų stiprūs. Neseniai atidarėme Škotijos vyriausybės biurą Berlyne. Artimiausiais mėnesiais dar vieną atidarysime Paryžiuje. Šią vasarą Škotija kartu su Berlynu bus pirmojo įvairių sporto šakų Europos čempionato šeimininkė. Tai svarbus momentas tiek Berlynui, tiek Glazgui. Jungtinei Karalystei rengiantis palikti ES, mes priimsime ir sveikinsime daugybę sportininkų ir sporto mėgėjų. Tai – stipri žinutė, rodanti, ką mes galvojame ir kaip jaučiamės dėl Europos.

Jei kalbėsime apie prekybą, investicijas, viską norime tęsti taip, kaip yra dabar. Norime likti bendrosios ES rinkos ir muitų sąjungos nariai. Taip pat manome, kad labai svarbu išlaikyti laisvą žmonių judėjimą. Džiaugiamės ES piliečiais Škotijoje. Esu Škotijos vyriausybės ministrė, kuri panaikino mokesčius už studijas. Priimame daug studentų iš ES ir jie neturi mokėti už universitetinį mokslą, nes yra vieningos sistemos Bendrijoje dalis. Norime, kad žmonės gyventų, lankytųsi, studijuotų Škotijoje.

Škotijos vyriausybė yra parengusi Šiaurės Baltijos strategiją. Lietuva yra viena šalių, su kuria norime dirbti glaudžiau. Ypač – inovacijų srityje. Taigi norime tęsti santykius. Žinoma, geriau, jei tai darytume būdami ES, deja, Jungtinė Karalystė nori trauktis ir tenka apgailestauti, kad centrinė vyriausybė negali apsispręsti, kokios pozicijos laikytis. Tai apsunkina visos valstybės padėtį, bet ypač – Škotijos, nes žinome, kad prarasime daugiau nei likusi šalies dalis. Priklausys nuo suderėtų „Brexito“ sąlygų, bet, tikėtina, kad mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti iki 8,3 procento. Laikrodis tiksi, laiko vis mažėja, frustracija ir nerimas didėja ne tik ES, bet ir Jungtinėje Karalystėje.

Stumiami prieš savo valią

– Ar būdama proeuropietiška ir siekdama kuo glaudesnių santykių su ES Škotija savotiškai netolsta nuo Jungtinės Karalystės?

– 2014 metais, kai buvo rengiamas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės, mums buvo sakoma, kad jei balsuosime prieš ir liksime Jungtinės Karalystės dalimi, liksime ES, o jei balsuosime už nepriklausomybę, turėsime palikti Bendriją. Tačiau atsitiko taip, kad dabar prieš savo valią esame priversti išstoti iš ES. 2016 metais Škotijos vyriausybė parengė manifestą, kuriame sakoma, kad pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, jei Jungtinė Karalystė norės išvesti Škotiją iš ES prieš mūsų valią, turime teisę surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Po kelių savaičių įvyko referendumas dėl „Brexito“. Esame labai susirūpinę dėl išstojimo iš ES, bandome paveikti Jungtinę Karalystę, tačiau ateina metas, kai turime nuspręsti, kas yra geriausia Škotijos ateičiai.

– Jungtinėje Karalystėje gyvena daug Lietuvos piliečių, todėl mūsų šaliai labai svarbu, kad po „Brexito“ jie turėtų tokias pačias sąlygas, kaip ir dabar. Jūsų nuomone, ar tai pavyks?

– Jungtinė Karalystė derasi dėl to, koks bus ES piliečių, taip pat ir lietuvių, statusas. Škotijos vyriausybė labai nori, kad lietuviai liktų gyventi tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip dabar. Svarbu, kad mūsų vyriausybė nori patikinti, jog lietuviai yra laukiami, mes vertiname jų indėlį į mūsų visuomenę, ekonomiką.

Kol kas nežinome detalių dėl ES piliečių teisinio statuso. Tikimės, kad tai paaiškės artimiausiu metu. Suprantame, kad žmonėms tikriausiai reikės registruotis elektroniniu būdu. Kad ir kaip būtų, norime, kad šis procesas būtų kiek galima sklandesnis. Vis dėlto esama ir piliečių, kurie neturi prieigos prie mobiliųjų, skaitmeninių priemonių. Turime padėti jiems. Tai – Jungtinės Karalystės, ne Škotijos vyriausybės atsakomybė. Tačiau galiu patikinti, kad kalbėsime už Lietuvos piliečius Škotijoje, nes didžiuojamės, kad jie pasirinko Škotiją savo namais. Vadinasi, turime rasti būdų jiems padėti.

Galime pakeisti pasaulį

– Nors padaryta nemaža pažanga – daug kur pasaulyje moterų padėtis yra geresnė nei kada nors anksčiau, vis dar susiduriame su rimtomis problemomis: vyrai uždirba daugiau, palyginti nedaug moterų eina aukštas pareigas versle ir politikoje. Ką galima ir reikia daryti norint pakeisti situaciją?

– Svarbu rodyti pavyzdį iš aukščiausių pozicijų. Škotijoje turime pirmąją moterį premjerę – Nicolą Sturgeon, o mūsų ministrų kabinete yra po lygiai vyrų ir moterų. Taip pat svarbus yra parlamentinis atstovavimas. Toje srityje reikia nuolat dirbti.

Tai, kad vyrams už tą patį darbą mokama daugiau, yra problema, kurią būtina spręsti. Mūsų šalyje jau 40 metų galioja vienodo darbo užmokesčio įstatymas, tačiau realybė yra kitokia. Paviešinti duomenys dėl nevienodo darbo apmokėjimo įmonėse buvo svarbus momentas Jungtinėje Karalystėje ir Škotijoje. Ne mažiau svarbus ir lyčių balansas bendrovėse. Škotijoje mūsų darbotvarkėje labai svarbus klausimas dėl įtraukiamųjų grupių. Neįgyvendiname savo potencialo kaip šalis, visuomenė, kaip atskiros bendrovės, kol nepasinaudojame dauguma talentų, kuriuos turime. Moterys, turėdamos daug įgūdžių, gali labai daug kuo prisidėti, bet jų potencialas nepakankamai panaudojamas. Jei padidintume moterų indėlį tiek, kiek vyrų, kiltų mūsų BVP, turėtume daugiau įvairovės priimdami sprendimus, o tai reiškia, kad šis procesas būtų geresnis. Tam reikia vyriausybių, privataus sektoriaus iniciatyvos. Šioje srityje Škotijoje darome daug gerų dalykų.

Atvykau čia sužinoti, kokia situacija yra kitur, pamatyti, kur turime spragų. Norėčiau pasveikinti Lietuvą surengus puikų pasaulio politikos lyderių renginį. Turime pasitikėti tuo, ką darome, ir, manau, galime pakeisti pasaulį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"