Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Skandalo purslų aptaškyti liberalai aižėja

 
2018 06 14 9:30
Neslepiama, kad nemažai liberalų gali trauktis iš partijos, kurti rinkimų komitetus ar visuomeninius judėjimus, tačiau Eugenijus Gentvilas tikina padėties nedramatizuojantis.
Neslepiama, kad nemažai liberalų gali trauktis iš partijos, kurti rinkimų komitetus ar visuomeninius judėjimus, tačiau Eugenijus Gentvilas tikina padėties nedramatizuojantis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Liberalų sąjūdis, kuriam pareikšti įtarimai didžiausioje pastarojo meto politinės korupcijos byloje, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Kai kurių rajonų liberalai į kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus nenori eiti su partijos vėliava ir apskritai svarsto padėti partinius bilietus.

Šį penktadienį Liberalų sąjūdis rinksis į tarybos posėdį, per kurį, be kita ko, aptars politines aktualijas ir situaciją partijoje. Ji – įtempta. Įtakingas liberalas Petras Auštrevičius, kuris, kaip teigiama išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, žurnalisto Tomo Dapkaus buvo kurstomas reikšti nepasitikėjimą 2016 metais Liberalų sąjūdžio pirmininku išrinktu Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, sako, kad galbūt vėl reikėtų svarstyti idėją dėl naujos partijos kūrimo.

Mįslingai apie savo ateitį Liberalų sąjūdžio gretose ne pirmą kartą užsimena parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Kalbėta, kad R. Šimašius rengiasi kurti visuomeninį judėjimą. Nerimą keliantys signalai sklinda ir iš Liberalų sąjūdžio skyrių. Teigiama, jog nemažai liberalų regionuose kitais metais vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus susibūrę į visuomeninius rinkimų komitetus.

Neslepiama, kad nemažai liberalų gali trauktis iš partijos, kurti rinkimų komitetus ar visuomeninius judėjimus, tačiau Eugenijus Gentvilas tikina padėties nedramatizuojantis.

Didžiulė žala

Liberalų sąjūdžio Utenos skyrius jau apsisprendė, kad savivaldos rinkimams steigs visuomeninį rinkimų komitetą. Kaip pasakojo skyriaus pirmininkas Marijus Kaukėnas, priežasčių tam yra daug. Nepartiniai žmonės atsisako eiti į rinkimus su Liberalų sąjūdžiu, be to, ir skyriaus nariai nėra nusiteikę itin optimistiškai. „Nenorėdami, kad ta komanda išsibarstytų, nusprendėme rinkimuose dalyvauti kaip komitetas. Kas nori – lieka partijoje, kas nenori – išeina. Tačiau turime būti drauge ir dirbti Utenos rajono savivaldybės lygiu. Kito kelio nematome“, – aiškino jis.

Politinės korupcijos byla, kurioje buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį, prasidėjo 2016-ųjų viduryje. M. Kaukėnas pažymėjo, kad tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose regionų liberalus, kandidatavusius vienmandatėse apygardose, rinkėjai vertino gerai. „Tačiau tai, jog esame toje partijoje, jos sąraše, mums nepridėjo balsų. Iš rinkimų rezultatų matyti, kad gauti asmeniniai balsai išliko beveik tokie patys kaip anksčiau, bet parama Liberalų sąjūdžiui krito. Esame realistai – akivaizdu, jog tokio palaikymo, koks buvo per 2015 metų savivaldos rinkimus, neturėsime. Todėl ir svarstome, ką daryti, kaip išlaikyti komandą, kad mūsų frakcija savivaldybės taryboje būtų ne mažesnė. Šis skandalas padarė labai daug žalos. Manau, ir kituose regionuose padėtis panaši. Mes ir kolegos iš kitų skyrių esame niekuo dėti, nežinojome, nei kas ten Vilniuje susitikinėjo, nei ką derino. Tačiau žmogui, sėdinčiam prie televizoriaus ekrano, juk nepaaiškinsi, kad čia – vieni liberalai, ten – kiti. Jis visus vertina vienodai“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio Utenos skyriaus pirmininkas.

M. Kaukėnas kritikavo ir dabartinę partijos vadovybę. Jo nuomone, visi senbuviai turėtų pasitraukti ir užleisti vietą jaunajai kartai. Vis dėlto skyriaus pirmininkas įsitikinęs, jog liberalams geriau kurti naują partiją ir viską pradėti nuo nulio. „Su nauja vadovybe, kitomis žaidimo taisyklėmis ir kitais dalykais. Niekada neslėpiau, kad jei nebus kuriama nauja partija, ko gero, atsiras nemažai skyrių, kurie į rinkimus eis kaip komitetai, judėjimai ar dar kaip nors kitaip. Jeigu po savivaldybių rinkimų tarybose neliks mūsų žmonių, daryk ką nori, partija tikrai neturės ateities“, – pabrėžė liberalas.

Nusiteikę pesimistiškai

Savivaldybių tarybų rinkimuose kaip visuomeninis rinkimų komitetas greičiausiai dalyvaus ir Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyrius. Jam vadovaujantis Edgaras Kuturys situaciją partijoje vadino bloga. Labiausiai skyriaus pirmininką stebina tai, kas ilgus metus vyko partijoje, draugams, kolegoms už nugarų. Dėl Liberalų sąjūdžio ateities jis nusiteikęs pesimistiškai. Esą partija galbūt turėtų perspektyvą, jei visiškai persitvarkytų. Tačiau E. Kuturys nemato pastangų tai daryti. „Daug žmonių nusiteikę pesimistiškai ir iš tiesų rengiasi palikti skyrių. Žinoma, senieji liberalai to nedarys. Mes – naujai atėję. Prisimenu, pirmą dieną, kai rengėme susirinkimą, Gintarui Steponavičiui buvo pareikšti įtarimai. Prie viso to mes neprisidėjome, bet kažin kodėl esame priversti kentėti. Nusprendėme, kodėl turime prisiimti atsakomybę už kitus? Galime tas pačias idėjas, mintis kelti ir nepriklausydami kam nors savivaldoje ar kur kitur“, – tikino Pagėgių liberalų lyderis.

E. Kuturys piktinosi, kad dėl kelių buvusių partijos lyderių veiksmų dėmė krito ant visų liberalų. Jis minėjo, jog dabar kaip liberalas pirmiausia turi aiškintis, kas ir kodėl įvyko, o ne pasakoti apie politines idėjas ir pasiūlymus. Be to, skyriaus pirmininkui nepriimtina Liberalų sąjūdžio vadovybės reakcija į tai, kas vyksta. Ji nerodo pastangų spręsti susiklosčiusią situaciją. „Matau, kad buksuojama. Sprendimų kol kas nėra jokių“, – apgailestavo politikas.

Aušrinė Armonaitė aiškino suprantanti regionų politikus, tačiau pati kol kas tiesiai neatsako į klausimą, ar mato savo ateitį Liberalų sąjūdyje. Alinos Ožič nuotrauka
Aušrinė Armonaitė aiškino suprantanti regionų politikus, tačiau pati kol kas tiesiai neatsako į klausimą, ar mato savo ateitį Liberalų sąjūdyje. Alinos Ožič nuotrauka

Byrėjimo ženklų neįžvelgia

Prieš mėnesį paviešinus saugumo pažymą, kurioje nurodoma, kad T. Dapkus liberalui Vitalijui Gailiui teikė informaciją apie jo partijos kolegę A. Armonaitę, ši tvirtino, jog taip, kaip yra dabar, negali likti. Tąsyk parlamentarė žadėjo nesiimti staigių veiksmų ir sakė, kad kartu su bendražygiais, tikinčiais laisvės idėjomis, nuspręs, kaip eiti į priekį. Tačiau kol kas ji tiesiai neatsako į klausimą, ar mato savo ateitį Liberalų sąjūdyje. „Matau savo ateitį tarp liberalių politikų, liberalių žmonių. Kokia forma, matyt, atsakysime visi kartu sutarę. Kol kas, kiek tik buvo tų diskusijų apie kokių nors naujų struktūrų kūrimą dar iki VSD pažymos paviešinimo, liberalai labai aiškiai pasakė, kad nenori to daryti. Niekas nepriims jokių sprendimų vienas. Man atrodo, jei esame bendruomenė, tiesiog turime atvirai apie tai diskutuoti“, – dėstė A. Armonaitė.

Pasak jos, Liberalų sąjūdis išgyvena turbulencijos laikotarpį. „Jau atrodė, kad išsprendėme daugelį problemų, mums net po didelio skandalo pavyko sėkmingai pasirodyti Seimo rinkimuose. Dabar esame organizacija, kuri patyrė tokį šoką, kai VSD pažymoje buvo pavadinta visiškai kontroliuojama partija. Natūralu, kad nelengva daugeliui žmonių, nes jie neturi nieko bendra su visa šia situacija. Kita vertus, tie sunkumai negali užgožti mūsų, liberalų, politinio turinio. Tai – svarbiausia. Tiesą pasakius, nelengva, tačiau bent jau aš stengiuosi“, – tikino A. Armonaitė.

Komentuodama kai kurių Liberalų sąjūdžio skyrių ketinimus savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti susibūrus į visuomeninius rinkimų komitetus ar judėjimus, A. Armonaitė sakė suprantanti regionų politikus, mąstančius apie vietos bendruomenes, politinę ateitį savivaldoje. „Natūralu, kad jie galvoja, kokiomis formomis reikia dalyvauti. Tačiau neįžvelgiu kokių nors byrėjimo ženklų“, – vertino Seimo narė.

Teoriniai samprotavimai

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas situaciją partijoje vadina įtempta, bet normalia. Nors kalbama, kad nemažai liberalų gali trauktis iš partijos, kurti rinkimų komitetus ar visuomeninius judėjimus, jis padėties nedramatizuoja. „Mano manymu, surengta didelio masto sąmoninga provokacija – gegužės 7 dieną paviešinta viena VSD pažyma, o gegužės 30-ąją pradėta kalbėti apie likusias pažymas. Kitaip sakant, visi, kas netingėjo, 23 dienas spardė Liberalų sąjūdį. Manau, tai sąmoningas dalykas. Natūralu, kad susidarius tokiai situacijai partijos skyriuose kilo visokių teorinių samprotavimų (gal ir praktinių, bet veiksmų nesiimta), ar nereikės eiti į rinkimus kaip komitetams. Panašių svarstymų yra buvę ir Vilniaus skyriuje. Tačiau užpraėjusią savaitę susitikau su jo žmonėmis ir įsitikinau, kad vyrauja pozicija rinkimuose dalyvauti kaip partijos skyriui. O tai, jog esama visokių svarstymų, nei pykstu, nei stebiuosi. Natūralu, kad tuomet, kai mus spardo, kyla įvairių minčių. Bet, manau, niekur neišsilakstysime, iš partijos irgi niekas neišstos“, – optimistiškai kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.

E. Gentvilas vis tiek tikina, kad konflikto tarp liberalų nėra. Romo Jurgaičio nuotrauka
E. Gentvilas vis tiek tikina, kad konflikto tarp liberalų nėra. Romo Jurgaičio nuotrauka

E. Gentvilas žino apie Pagėgių liberalų ketinimus dalyvauti rinkimuose susibūrus į visuomeninį rinkimų komitetą. „Tačiau iš partijos tie žmonės nežada išeiti. Net ne visi tam pritaria, bet, sakysime, skyriaus vadai apie tai kalba. Įsivaizduokite tokią situaciją kokioje kitoje partijoje, kuriai svarbi reputacija. Natūralu, jog žmonės svarsto“, – pakartojo jis.

Vertindamas P. Auštrevičiaus žodžius, kad liberalams galbūt reikia mąstyti apie naujos partijos kūrimą, E. Gentvilas priminė – toks pasiūlymas buvo keliamas dar rudenį. Tačiau Liberalų sąjūdžio taryboje tam pritarė vos keli žmonės. „Kodėl P. Auštrevičius dabar panikuoja, nežinau. Net nežinau, ar tai galima vadinti panikavimu, ar samprotavimu. Susitiksime tarybos posėdyje penktadienį, klausysimės argumentų. Tačiau aiškiai matau, kad nėra jokių nusistatymų kurti naują partiją, o šią paleisti. Išsprendėme finansines problemas, kurios tikrai buvo užgulusios. Juridinės problemos, net jei sukursime naują partiją, niekur nepabėgs“, – įsitikinęs politikas.

VSD pažymoje atskleista informacija apie intrigas partijos viduje, vienų bendražygių veikimą prieš kitus. Tai sužinojęs R. Šimašius pareiškė nelaikantis V. Gailiaus ir P. Auštrevičiaus savo komandos nariais, jais nepasitikintis. Tačiau E. Gentvilas vis tiek tikina, kad konflikto tarp liberalų nėra. „Ne draugystės pagrindu mes čia susibūrę. Kiekvienas pasirenka ir pasirinks savo komandą. Bet mūsų partijoje yra įvairių žmonių, todėl nedramatizuočiau. Manau, R. Šimašius ir A. Armonaitė taip pat nedramatizuoja, kaip ir kiti du kolegos, paminėti VSD pažymoje“, – aiškino Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"