Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Skaidrumo paieškos: aklas verslo ir partijų pasimatymas

 
2018 04 13 8:25
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime siūloma vėl įtvirtinti teisę juridiniams asmenims remti politines jėgas, tačiau ne tiesiogiai, o per Akląjį partijų rėmimo fondą, kad įmonės nežinotų, kam iš tikrųjų atiteks jų pinigai. Esą taip būtų sukurtos galimybės verslui skaidriai pamaloninti partijas ir sumažėtų korupcija. Tačiau verslo ir pačių partijų atstovai tuo abejoja.

Seime įregistruotos Politinių partijų įstatymo pataisos, kurias priėmus juridiniams asmenims būtų leista finansiškai taip remti politines jėgas, kad verslas neturėtų jokių iliuzijų, jog skirtos lėšos atiteks konkrečiai partijai, o ši nepuoselėtų vilčių gauti pinigų savo veiklai iš konkretaus juridinio asmens.

Valdas Sutkus: „Tai absurdas. Tas fondas būtų tuščias, nes verslas vargu ar norėtų ir sutiktų taip remti politines partijas.“

Pagal pasiūlymą paramos skyrę juridiniai asmenys patys jokia forma nedalyvautų skirstant lėšas politinėms partijoms. Jie finansinę paramą galėtų pervesti Aklajam partijų rėmimo fondui, kurį administruotų Vyriausioji rinkimų komisija. Ši iš juridinių asmenų gautas lėšas partijoms remti paskirstytų kartą per trejus metus. Kiekvieną sykį iš fondo privalėtų būti paskirstoma pusė jame esančių lėšų.

Pataisose taip pat numatyti saugikliai, esą padėsiantys visiškai atsieti juridinių asmenų įtaką partijoms, o joms neleisiantys įsipareigoti konkrečiam rėmėjui.

Remti politinių partijų verslas mūsų šalyje negali nuo 2012 metų. Toks draudimas buvo įtvirtintas pasiūlius prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ji verslo paramą partijoms draudžiančias pataisas teikė argumentuodama, kad tai sumažins politinę korupciją ir užtikrins partijų veiklos skaidrumą. Tačiau pastaruoju metu vis naujomis aplinkybėmis apauganti politinės korupcijos byla, kurioje figūruoja koncernas „MG Baltic“ ir kone visų pagrindinių Lietuvos partijų atstovai, rodo, jog korupcijos menkai tesumažėjo, daugiau skaidrumo irgi vargu ar atsirado.

Mažėtų korupcijos

Politinių partijų įstatymo pataisas parlamente registravo Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis. Anot parlamentaro, dabartinės įstatymo nuostatos per menkai skatina skaidrią politinių partijų veiklą, nepadeda nuosekliai plėtotis valstybės politinei sistemai ir partijoms, joms stiprėti trukdo nuolat kylantys skandalai dėl neskaidraus finansavimo.

Remti politinių partijų verslas mūsų šalyje negali nuo 2012 metų / Romo Jurgaičio nuotrauka
Remti politinių partijų verslas mūsų šalyje negali nuo 2012 metų / Romo Jurgaičio nuotrauka

„Uždraudus juridiniams asmenims finansiškai remti partijas, įtakingų verslo koncernų atstovai ir atskiri verslininkai daro tai nelegaliai, o politiniai lyderiai, nenorėdami atsilikti nuo konkurentų, ieško savo kelių pas tuos pačius ar kitus verslininkus“, – aiškino Seimo narys. Jis pažymėjo, kad galiausiai visa tai virsta atviromis korupcijos schemomis ir nesibaigiančiais skandalais, nes visi verslininkų ir politikų sandėriai vykdomi nelegaliai, tiesiogine to žodžio prasme pardavinėjant ir perkant įstatymus. B. Matelio įsitikinimu, tokią veiklą tiriantiems pareigūnams pavyksta užčiuopti tik nedidelę dalį tų sandėrių. Todėl visuomenei susidaro įspūdis, kad politinės korupcijos karuselė negali būti sustabdyta, nors dėl jos kenčia visos valstybės politinis įvaizdis. Esą pasitikėjimas partijomis jau smuko žemiau grindjuostės.

„Politinių partijų veiklos finansavimas šiuo metu irgi nepakankamas, nes valstybė nepajėgia skirti tiek lėšų, kad situacija kardinaliai pasikeistų. Jei siūlomos pataisos būtų priimtos, jos taptų tikru lakmuso popierėliu, kuris leistų visuomenei geriau suprasti, kokių tikslų turi finansiškai stiprūs ir įtakingi koncernai, nuolat siekdami finansiškai remti partijas“, – dėstė B. Matelis.

Pasak jo, vienu metu paskirstant tik 50 proc. minėtame fonde esančių lėšų, būtų neįmanoma atspėti, kuriai konkrečiai partijai gali tekti juridinių asmenų finansinė parama, nes ji būtų atseikėjama daugeliui partijų pagal jau nustatytus kriterijus. Be to, antra dalis lėšų po trejų metų gali tekti tuo metu populiarumo viršūnėje atsidūrusioms kitoms partijoms.

Gintautas Paluckas: „Partijos pačios turėtų galvoti, kaip pritraukti kuo daugiau lėšų, o ne tikėtis pinigų iš specialaus fondo.“

B. Matelio tikinimu, trejų metų terminas ir kiti apribojimai reikalingi, kad partijų lyderiai ir juridinių asmenų atstovai negalėtų iš anksto susitarti dėl neskaidrių sprendimų, nes po tiek laiko politinė situacija būtų labai pasikeitusi.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Didintų skaidrumą

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, parlamentaro B. Matelio pasiūlymas galėtų tapti nebloga iniciatyva politinių partijų finansavimui ir veiklai skaidrinti. „Taip tas, kuris suteiktų finansinę paramą politinėms partijoms, nežinotų, kuriai jų atiteks pinigai. Taigi duodamas pinigų jis demonstruotų interesą, kad Lietuvoje politinė partinė sistema funkcionuotų sklandžiai, o ne palaikytų kokią nors konkrečią partiją“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinio manymu, jei Seimas pritartų tokiai iniciatyvai, tai būtų pavyzdys, kaip skaidrinti politinių partijų finansavimą siekiant išvengti įvairių galimos politinės korupcijos apraiškų.

„Pasaulyje yra daug politinių partijų finansavimo formų, kurios neleidžia pinigams nuplaukti į konkrečios partijos sąskaitą. Tai, kas siūloma, priimtinas variantas, leidžiantis rasti papildomą partijų finansavimą ir sustabdyti ar labai apsunkinti verslui galimybes daryti įtaką politinių partijų veiklai ir politikų priimamiems sprendimams“, – sakė L. Bielinis.

Nemato reikalo

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus „Lietuvos žinioms“ pareiškė, kad parlamentaro B. Matelio pasiūlymas keisti Politinių partijų įstatymą yra absurdiškas. „Tas fondas būtų tuščias, nes verslas vargu ar norėtų ir sutiktų taip remti politines partijas. Juk kiekvienas, aukojantis pinigų, žino, kam pageidauja aukoti. Jei esu kairiųjų pažiūrų, kairiesiems ir norėčiau aukoti, arba priešingai. Jeigu man patinka futbolas ir duodu pinigų sportui remti, vadinasi, ir noriu, kad jie atitektų futbolui, o ne kuriai nors kitai sporto šakai, kuri man nepatinka“, – aiškino V. Sutkus.

Jam kyla klausimas, kodėl verslas turėtų remti politines partijas, gaunančias dotacijas iš valstybės biudžeto. Tiesa, dabartinė tvarka, V. Sutkaus nuomone, taip pat turi trūkumų. Ji esą konservuoja esamą politinę sistemą ir trukdo atsirasti naujoms politinėms jėgoms. Mat valstybės pinigai skirstomi pagal tai, kiek vietų partija turi Seime. Todėl įkurtoms naujoms politinėms organizacijoms finansavimas iš valstybės biudžeto neprieinamas. O Seime savo atstovų turinčios partijos užsitikrina ne tik finansavimą, bet ir monopolinę padėtį. Todėl nauja partija gali atsirasti tik tuomet, jei kuri nors iš esamų susikompromituoja.

„Manau, galbūt reikėtų grąžinti galimybę juridiniams asmenims remti politines partijas, numatant skaidrumo reikalavimus, kad neliktų neaiškaus rėmimo. Bet tai jokiu būdu neturėtų būti Aklasis fondas. Mokėdamas mokesčius jau sumoku pinigus nežinodamas, kam jie atiteks iš tikrųjų, o juk tarp tų lėšų yra ir pinigai partijoms“, – tvirtino V. Sutkus. Jis pažymėjo, jog Seime registruotas pasiūlymas būtų tarsi savanoriškas apsimokestinimas, sutikimas kam nors atiduoti savo pinigus, kad jie kažkam būtų paskirstyti nežinia pagal kokius principus.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Apsieitų be paramos

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas „Lietuvos žinioms“ teigė abejojantis, ar apskritai reikėtų leisti juridiniams asmenims remti politines partijas. „Tegul įmonės sąžiningai moka mokesčius į valstybės biudžetą, ir tai bus geriausias jų indėlis į valstybės gerovę. O dabartiniai politinių partijų finansavimo instrumentai yra tinkami ir pakankami, tik ne visiškai panaudojami“, – įsitikinęs jis.

Anot G. Palucko, partijos gauna valstybės dotacijas, jų nariai moka nario mokestį, partijos taip pat gali paskatinti žmones, kad šie pervestų joms 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). G. Palucko nuomone, tai – neišsemtos partijų finansavimo galimybės. Jomis esą nesinaudojama, nes Lietuvoje partijos nepopuliarios. Todėl turėtų būti keliamas klausimas, kodėl partijos nesusirenka daugiau nario mokesčio ar 1 proc. GPM, nes tai mokesčių mokėtojams nieko nekainuoja. Be to, iš mokesčių mokėtojų kišenės partijoms ir taip skiriamos milijoninės sumos.

Lauras Bielinis: „Tai pavyzdys, kaip galima skaidrinti partijų finansavimą siekiant išvengti galimos politinės korupcijos apraiškų.“

„Partijų finansavimas iš GMP ir nario mokesčio – nearti dirvonai. Jos pačios turėtų tuo susirūpinti ir galvoti, kaip pritraukti kuo daugiau lėšų, o ne tikėtis, kad bus atseikėta iš specialaus fondo“, – dėstė G. Paluckas.

Lauks ekspertų išvadų

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius tikino dar negalintis pasakyti, ar pritaria tam, kad būtų įkurtas Aklasis partijų rėmimo fondas. Pasak jo, reikėtų sulaukti Seimo kanceliarijos teisininkų išvadų, ar toks pasiūlymas neprieštarauja dabartiniam teisiniam reguliavimui.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Labai svarbi kitų šalių patirtis, todėl Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius turėtų pasiaiškinti, kaip tai reglamentuota kitose valstybėse, ar ten veikia panašūs fondai, ir kaip“, – svarstė V. Gailius.

Jo manymu, tik ekspertai, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija galėtų įvertinti, ar iš tikrųjų Lietuvoje reikalinga tokia naujovė kaip politinių partijų rėmimas iš specialaus fondo, į kurį suplauktų juridinių asmenų skirtos lėšos.

Drąsu, bet kelia abejonių

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad parlamentaro B. Matelio pasiūlymas gana drąsus. „Jis teisus sakydamas, jog Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai nežinome apie politikų ir verslininkų santykius, kieno interesams politikai atstovauja. Tačiau labai neramu skaityti, kad Seime įstatymai, parlamentaro žodžiais, yra pardavinėjami. Toks pareiškimas kelia didelį susirūpinimą dėl to, kaip veikia partijos ir ką daro, kad jų atstovai Seime priimtų įstatymus skaidriai ir pagrįstai“, – kalbėjo R. Trumpytė.

Bronislovas Matelis: „Dabartinės įstatymo nuostatos nepakankamai skatina skaidrią partijų veiklą, nepadeda nuosekliai plėtotis valstybės politinei sistemai.“

Ji abejojo, ar Aklasis fondas išspręstų šią problemą. Mat neaišku, kaip per fondą verslo skiriama parama galėtų prisidėti prie skaidresnių sprendimų ir padėtų geriau suprasti, kokios interesų grupės siekia daryti įtaką Seimo nariams.

„Kad verslo ir politikos santykiai būtų skaidresni, siūlyčiau Seimo nariams patiems bandyti didinti pasitikėjimą jais ir viešinti, su kokiomis interesų grupėmis susitinka ir kokių pasiūlymų sulaukia“, – ragino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"