Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Siūlo skirti papildomai pinigų partizanų vado palaikų paieškai

 
2017 12 08 12:05
Seimo nariai siūlo papildomų pinigų skirti Teresės Birutės Burauskaitės vadovaujamam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 45 tūkst. eurų./
Seimo nariai siūlo papildomų pinigų skirti Teresės Birutės Burauskaitės vadovaujamam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 45 tūkst. eurų./ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Grupelė konservatorių siūlo iš biudžeto papildomai skirti 45 tūkst. eurų Adolfo Ramanausko – Vanago palaikų paieškai. 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Gintarė Skaistė pateikė siūlymą iš valstybės biudžeto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 45 tūkst. eurų, kurie būtų naudojami Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai, rašoma pranešime spaudai.

„Dar 2008 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, gynybos pajėgų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nužudytų Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo“, kuriame nurodoma nustatyti ir paskelbti visuomenei Lietuvos partizanų vadų Jono Žemaičio-Vytauto ir Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų užkasimo vietas. Vykdant minėtą Seimo rezoliuciją ir minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, centras numato 2018 m. toliau tęsti A. Ramanausko-Vanago ir kitų partizanų bei politinių kalinių palaikų sėkmingą paiešką. Tačiau tam, kad centro darbuotojai galėtų atlikti numatytus darbus, būtinos papildomos lėšos“, – teigia L. Kasčiūnas.

Reikėtų perpus daugiau

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, suplanuotiems tyrimams reikėtų 85 tūkst. eurų, kol kas valstybė numačiusi skirti mažiau nei pusę reikiamų lėšų.

„Buvo sudaryta sąmata 85 tūkst. eurų, mes gavome 35 tūkst. eurų 2018 metams. Kita vertus, yra dar vienas įregistruotas papildymas, susijęs su biudžetu, pagal kurį mums dar 45 tūkst. pridėtų. Tada mums užtektų šitiems tyrimams iki galo atlikti“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė T. B. Burauskaitė.

Anot tyrėjų, didelę darbų kainą lemia tai, kad palaikus tenka identifikuoti atliekant genetinius tyrimus ir nustatant DNR, nes paprastesni tyrimai tiriant šioje vietoje randamus palaikus netinka, mat dauguma jų stipriai paveikti cheminėmis medžiagomis ir yra labai prastos būklės.

Pirmuosius archeologinius kasinėjimus šią vasarą atlikę archeologai darbus tikisi tęsti nuo ankstyvo pavasario. Manoma, kad A. Ramanauskas – Vanagas gali būti palaidotas viename kape su dar dviem asmenimis, kurie buvo sušaudyti tą pačią dieną kaip ir partizanų vadas. Manoma, kad kartu palaidoti ne už politinius, bet už kriminalinius nusikaltimus sušaudyti vyrai.

„Net ir tie, kurie buvo įvardyti kaip kriminaliniai – šių dienų teisėtvarka juos laikytų turbūt verslininkais, kaip žinome, nuo 1961 metų ekonominiai nusikaltimai buvo vadinami kriminaliniais ir net baudžiami mirties bausme, tad pasakymas „kriminaliai“ nėra kaltinamąja prasme, tiesiog jie skyrėsi (nuo politinių kalinių – BNS)“ – aiškino T. B. Burauskaitė.

Pirmąjį tyrimų etapą atlikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Vilniaus universiteto mokslininkai konstatavo, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956 – 1969 metais Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys.

Anot Vilniaus universiteto atstovų, šią vasarą ištirta 14 kapaviečių, devyniose aptikta šešiolikos asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais. Daugumos sušaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis.

LGGRTC atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 kaltinti politiniais nusikaltimais, egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 asmenys nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime. Tačiau nežinoma, ar visi jie palaidoti Našlaičių kapinėse.

Iš viso jose nuo XX amžiaus penkto dešimtmečio pabaigos iki 1978 metų galėjo būti palaidota apie pustrečio tūkstančio asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, aptikti ir neatpažinti kūnai. Taip pat šiose kapinėse užkastos medicinos atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.

Tyrinėjant istorinius duomenis apie sušaudymus, nustatyta, kad partizanų vado egzekucijos dieną taip pat sušaudyti 20 metų ir 60 metų vyrai. Pasak Vilniaus universiteto (VU) archeologo Gintauto Vėliaus, kapavietė su tokio amžiaus aukomis planuojamame tirti plote turėtų būti vienintelė.

„Šiuo atveju mums labai svarbūs duomenys yra tų užkastųjų amžius ir ūgis, nes tarkime, gal mes turime keliolika atvejų, kai sušaudyti trys asmenys, tai tik vieną atvejį, kai sušaudyti dvidešimtmetis, keturiasdešimtetis ir šešiasdešimtmetis (...). Jeigu mes randame tokią kapavietę, yra labai didelė tikimybė, kad tai yra tai, ko mes ieškome“, – aiškino jis.

Seimas 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko – Vanago metais, nes kitąmet bus minimos jo šimtosios gimimo metinės.

Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A. Ramanauskas – Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko iki 1953 metų. A. Ramanauskas – Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"