Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Siūlo griežčiau reguliuoti įstatymų svarstymą skubos tvarka

 
2018 05 05 19:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Du socialdemokratai nori pristabdyti įstatymų svarstymą skubos tvarka.

Parlamentarai Algirdas Sysas ir Julius Sabatauskas registravo pataisas, kad projektų svarstymą skubos tvarka turėtų paremti didesnis skaičius Seimo narių.

Šiuo metu paprastai skubai pritarti reikia, kad balsuotų dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių ir ne mažiau kaip 29 iš viso. Socialdemokratai siūlo, kad už skubą pasisakyti turėtų ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra bent 71 parlamentaras.

Ypatingai skubai siūloma dar aukštesnė kartelė – už ją turėtų balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai, kai šiuo metu pakanka paprastos daugumos, bet ne mažiau kaip 36 Seimo narių.

Parlamentarai argumentuoja, kad Lietuvos parlamente skubos tvarka priimama pusė įstatymų projektų, dėl to nukenčia jų kokybė.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad vidutiniškai per metus Seimui pateikiama 700 įstatymo projektų, 50 proc. įstatymų priimama skubos ir ypatingos skubos tvarka.

Anot iniciatorių, tai yra daug kartų daugiau negu kaimyninių valstybių parlamentuose: Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje skubos tvarka priimama 5 proc., Estijoje – 10 proc. teisės aktų.

„Teisės aktų gausa ir įstatymų priėmimas, svarstant skubos ir ypatingos skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų“, – teigia iniciatoriai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"