Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Situacija grėsminga: priėjome liepto galą

 
2017 10 06 6:00
Prieš kelias dienas pristatant naujausias ekonomikos prognozes pateikti faktai, įrodantys, kad darbo jėgos ištekliai mažėja.
Prieš kelias dienas pristatant naujausias ekonomikos prognozes pateikti faktai, įrodantys, kad darbo jėgos ištekliai mažėja. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nelygybė Lietuvoje bado akis: 10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, o 10 proc. turtingiausiųjų – 28 procentai. Atsidūrėme paradoksalioje ir pavojingoje situacijoje, kai sparčiai augant ekonomikai atskirtis ne mažėja, o toliau plečiasi.

Politikai ir ekspertai sutaria, kad pajamų nelygybė yra viena opiausių problemų mūsų šalyje. Pripažįstama, kad esame padarę didžiulę pažangą artėdami prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio, sugebėjome įveikti krizę ir mūsų ūkis demonstruoja vieną sparčiausių augimo tempų Europos Sąjungoje (ES). Deja, skirtingos gyventojų grupės nevienodai junta ekonominio augimo vaisius. Be to, kas penktas žmogus šalyje skursta, o sunkiai verčiasi ne tik bedarbiai ar kiti socialiai remtini asmenys, bet ir mažai uždirbantieji, pensininkai.

Vakar į Lietuvos banko organizuotą ekonomikos konferenciją susirinkę Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai, mokslininkai diskutavo apie pajamų nelygybės keliamą riziką ir teikė pasiūlymus, kaip mažinti atotrūkį.

Vitas Vasiliauskas: "Jei norime proveržio, turime pradėti nuo realių mokesčių aplinkos pokyčių."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Vitas Vasiliauskas: "Jei norime proveržio, turime pradėti nuo realių mokesčių aplinkos pokyčių."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pajamos skiriasi 7 kartus

ES statistikos agentūra Eurostatas skelbia, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Bendrijoje, o skurde gyvena daugybė žmonių. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad didelė dalis skurstančiųjų – tvarkingi, dirbantys, už mažą (minimalų ar net mažesnį) atlyginimą šeimas išlaikyti bandantys žmonės, taip pat darbo nerandantys ar visą gyvenimą dorai dirbę pensinio amžiaus tėvynainiai. „Tai yra blogos žinios. Tačiau užvis blogiausia štai kas: nors ekonomika auga, pajamų nelygybė toliau didėja. Ir didėja itin sparčiai. Palyginkime: 2012 metais 20 proc. turtingiausiųjų ir 20 proc. vargingiausiai gyvenančiųjų pajamos Lietuvoje skyrėsi 5 kartus. Pernai šis rodiklis jau viršijo 7 kartus“, – sakė jis.

V. Vasiliausko teigimu, išorės stebėtojai neretai būna linkę Lietuvą pagal pajamų nelygybę tapatinti ne su Šiaurės ir netgi ne su Rytų Europa. Kartais esame gretinami su ekonomiškai silpniau išsivysčiusiomis valstybėmis. „Mums tokie „radikalūs“ palyginimai nepatinka. Mėginame juos aiškinti dideliu šešėlinės ekonomikos mastu Lietuvoje. Tačiau tai nėra nei padėtį lengvinanti, nei ją pateisinanti aplinkybė. Greičiau priešingai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Kyla galimybių nelygybės grėsmė

Pasak V. Vasiliausko, ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad auganti ekonomika ilgainiui savaime sušvelnins pajamų nelygybę, todėl valdžios reikalas – sudaryti sąlygas kuo spartesnei šalies ūkio plėtrai, o ne gilintis į tolygesnį augimo rezultatų paskirstymą visuomenėje. „Patogi doktrina. Ji ilgai teikė teorinį pagrindą ignoruoti problemą ir neįvertinti to, kas akivaizdu: pernelyg mažos pajamos riboja skurstančių žmonių galimybes įpirkti net būtiniausias prekes ir paslaugas. Taip smukdoma ne tik jų gerovė, bet ir bendrasis šalies vidaus vartojimas. Kitaip tariant, pernelyg didelė pajamų nelygybė trukdo ekonomikai augti sparčiau ir tvariau, – akcentavo jis. – Kita vertus, pajamos – tai ne tik ekonomika. Palikta savieigai, pajamų nelygybė giliai įsišaknija. Kyla grėsmė, kad ilgainiui ji gali virsti galimybių nelygybe. Mano įsitikinimu, tai – pati neteisingiausia iš visų žinomų nelygybės formų. Ir klastingiausia, nes iš jos kyla įtampa, nusivylimas savo valstybe ir galiausiai – sprendimai, vadinami emigracija. Jos mastus irgi mėginame interpretuoti, aiškinti statistikos efektais, paklaidomis, privalomojo sveikatos draudimo poveikiu ar dar kuo nors. Tačiau faktai yra nepaneigiami.“

V. Vasiliauskas minėjo kelias kryptis, kuriomis reikėtų eiti siekiant mažinti nelygybę. Esą jei norime proveržio, turime pradėti nuo realių mokesčių aplinkos pokyčių. Antrasis ramstis – pensijų sistemos pertvarka, o trečiasis – švietimas. „Prieš kelias dienas, pristatydamas naujausias ekonomikos prognozes, mūsų kolega pateikė faktus, įrodančius, kad darbo jėgos ištekliai mažėja. Rezervai išseko. Taigi ir užimtųjų skaičius sumažėjo. Prognozės rodo, kad ir toliau mažės. Išvada lakoniška: priėjome liepto galą – Lietuva mažėja. Turiu pasakyti, kad iki šiol mūsų ekonomistų įžvalgos būdavo gana tikslios. Tikiuosi, kad pastaroji nepasitvirtins. Tiksliau, tikiuosi, kad pagaliau imsimės sprendimų ir, svarbiausia, veiksmų, kad tai nepasitvirtintų“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Neišbrenda iš skurdo

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad didelė problema Lietuvoje ta, jog daug dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo, o dalis tų, kurie sukaupia turtus, tai padaro nesąžiningai, dėl korupcijos, sukčiavimo, vagysčių.

Jis mano, kad mokesčių sistemą reikia pertvarkyti taip, kad ji būtų paprastesnė ir teisingesnė. Vis dėlto progresiniai mokesčiai, ministro galva, nebūtų panacėja pajamų nelygybei mažinti, nes mūsų šalyje mažai gyventojų gauna dideles pajamas.

V. Šapoka tikino, kad bus svarstomi papildomi mokesčiai turtui. Kartu jis pabrėžė, kad reikia prisiminti, jog Lietuvoje turto sukaupta trigubai mažiau nei ES valstybėse. „Tad jei norėtume iš turto mokesčių gauti dideles pajamas, mūsų šalyje tarifai turėtų būti trigubai didesni. Bet visuomet galima svarstyti, kaip prabangos turtui tuos dalykus efektyviai sutvarkyti, todėl siūlome papildomai apmokestinti prabangų turtą“, – aiškino jis.

Finansų ministras žadėjo, kad kitą savaitę bus pristatytas priemonių planas skurdui mažinti. Dėl to, kaip viliasi valdžia, atskirtis, vertinant pagal Gini koeficientą (ekonominis rodiklis, skirtas pajamų tarp namų ūkių paskirstymo netolygumui atspindėti), sumažės bent keliais procentiniais punktais. „Didžiausią įtaką Gini koeficiento mažėjimui, pagal tą ekonominę struktūrą, kokią turime, turi pensijų didinimas. Jeigu suskaičiuotume, kiek eurų numatyta padidinti pensijas, ir palygintume su praėjusių metų pabaiga, pamatytume, kad augimas sudaro per 60 eurų. Tai padarys labai didelį poveikį Gini koeficiento mažėjimui. Numatoma smarkiai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį bent jau tiems, kurie turi su darbo santykiais susijusias pajamas. Tai irgi turės įtakos Gini koeficientui. Skurdo mažėjimui – lygiai taip pat. Orientuojamės būtent į tuos, kuriems reikėjo padėti net ne vakar, o užvakar“, – tvirtino V. Šapoka.

Romas Lazutka: "Pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romas Lazutka: "Pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Netinkamas perskirstymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka pažymėjo, kad 10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, o 10 proc. turtingiausiųjų – 28 procentai. „Tai rodo dideles perskirstymo galimybes. Vien kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybei mažinti, nes jos veikia tik vieną nelygybės pusę – mažina skurdžiausiųjų atotrūkį nuo vidutiniokų, bet nemažina atotrūkio tarp vidutiniokų ir labai turtingų asmenų. Be to, mažai perskirstant pačių turtingiausiųjų pajamas, nepakanka išteklių ir skurstantiems žmonėms remti“, – aiškino profesorius.

Pasak R. Lazutkos, pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio. Reikšmingiausiai ją mažina pensijos, taip pat – kitos socialinės išmokos. Ekonomistas akcentavo, kad norint mažinti nelygybę svarbu didinti biudžeto perskirstymą. Mūsų mokesčių sistemoje esama tam tikro progresyvumo, tačiau tai neveikia, nes pajamų nelygybė auga. „Bet galiausiai matome rezultatą, kai pajamų nelygybė yra didelė, o mokesčiai ir dar socialinės išmokos socialinę nelygybę sumažina nedaug. Tad išvados tokios, kad mūsų perskirstymas veikia netinkamai“, – pabrėžė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"