Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Širdies šilumos nebūna per daug

 
2007 04 07 0:00
Muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka susidaužė margučiais su Stanislovo Orlavičiaus anūku Luku.<br>LŽ archyvo nuotr.
Muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka susidaužė margučiais su Stanislovo Orlavičiaus anūku Luku.
LŽ archyvo nuotr.

Jau daug metų Muitinės departamentas puoselėja tradiciją prieš didžiąsias šventes prie bendro stalo sukviesti už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių muitininkų artimuosius

Šiemet prie šv.Velykų margučiais puošto stalo Muitinės departamente susitiko gausi Stanislovo Orlavičiaus šeima, Tomas Šernas ir Ričardo Rabavičiaus mama Aldona Rabavičienė, kurios jauniausias sūnus pakeitė vyresnįjį - po tragedijos Medininkuose pasiprašė priimamas dirbti į muitinę. Susirinkusieji pasigedo tik Antano Musteikio artimųjų.

Departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis, įteikė velykines dovanėles.

"Mažai įstaigų turi tradiciją rūpintis buvusiais darbuotojais, žuvusiųjų artimaisiais, padėti jiems sunkią valandą, kartu džiaugtis laimėjimais. Muitinės departamentas yra graži išimtis. Gerai būtų, kad jo pavyzdžiu pasektų kitos įstaigos", - sakė 1991-ųjų liepos 31 - osios tragedijos Medininkų pasienio poste dalyvis Tomas Šernas. Jaunas muitininkas tąkart buvo sunkiai sužeistas, bet po ilgo gydymo šalyje ir užsienyje išgyveno. Iš tą naktį pasienio poste budėjusių pareigūnų - muitininkų ir pasieniečių - Šernas vienintelis liko gyvas, nors ir prikaustytas prie invalido vežimėlio. Jis pabrėžė, kad smagu bendrauti prie šventinio stalo, dar smagiau žinoti, kad buvusių bendradarbių dėmesys nuoširdus, gali į juos kreiptis pagalbos ir būsi suprastas. "Sugedo mano automobilis, o kelionė buvo labai svarbi. Paskambinau į Muitinės departamentą, padėjo - davė mašiną. Kai norėjome nuvykti pas šviesaus atminimo popiežių, taip pat kreipėmės į departamentą ir sulaukėme pagalbos", - pasakojo Šernas.

Pernai išėjo knyga, kurioje Šernas prisiminė Medininkų tragediją. Įvairiose šalies vietose vyko susitikimai su skaitytojais. Knygos ištraukas skaitė Medininkuose žuvusio Orlavičiaus sūnus Justinas. Kai tėvas žuvo, vaikinas buvo dar mažas, kaip ir jo brolis Šarūnas. Berniukai augo didžiuodamiesi savo tėvu, jausdami jo kolegų muitininkų dėmesį ir paramą.

Aštuoniasdešimtmetė jų močiutė, Orlavičiaus mama, į vakarykštį susitikimą atėjo su lauknešėliu - šventinių pyragaičių krepšeliu. Moteris dėkojo muitininkams už paramą ir širdies šilumą. Ji ne kartą pabrėžė, kad sūnaus netekties skausmą malšina jo kolegų pagarba žuvusiesiems, rūpestis artimaisiais.

Žuvusiųjų vaikai auga, mokosi, o kai kurie jau baigė mokslus, įgijo profesiją, susilaukė savo vaikų. Tačiau ir anūkai auga jausdami pagarbą seneliams, kuriuos pažįsta tik iš nuotraukų, artimųjų pasakojimų.

Muitininkų vaikaičiai patiria nepažįstamų dėdžių ir tetų šiltą dėmesį. Štai šįkart Orlavičiaus anūkas šešiametis Lukas į Muitinės departamento salę įžengė nedrąsus, tvirtai įsikibęs mamos rankos. Kai departamento generalinis direktorius įkalbėjo vaiką susidaužti velykiniais margučiais, jis netrukus jau krykštavo iš džiaugsmo: "Man patinka!"

Tokių susitikimų tradicija sušildo ne tik žuvusiųjų artimuosius, bet ir pačius muitininkus. Žmonės žino, kad ištikus bėdai nebus palikti likimo valiai. Tai ugdo pagarbą profesijai, bendradarbiams, iš to gimsta meilė Tėvynei. Juk neatsitiktinai Rabavičiaus brolis tapo muitininku, o Orlavičiaus sūnus Justinas rengiasi studijuoti istoriją, nes jo manymu, žmonės turi žinoti savo valstybės ištakas, kad būtų dvasiškai stipresni.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"