Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Šimtą buhalterių pakeis vienas

 
2018 01 26 10:40
Skaičiuojama, kad konsolidavus buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas kasmet bus sutaupoma apie 40 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad konsolidavus buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas kasmet bus sutaupoma apie 40 mln. eurų. pixabay.com nuotrauka

Jau nuo vasario 15 dienos ketinama pradėti steigti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, kuriame būtų sutelkta Vyriausybės, ministerijų ir kitų biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita bei personalo administravimas.

Sostinės Gedimino prospekte, Vyriausybės rūmuose, įsikūręs Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC) nuo kovo 1 dienos pradės centralizuotai teikti Vyriausybės kanceliarijos ir Vyriausybės atstovų tarnybų techninio pobūdžio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, o nuo liepos prie jo prisijungs dar 130 įstaigų. Vėliau bus perimtas ir jų personalo administravimas. Tikinama, kad centralizavus minėtas funkcijas per metus galima sutaupyti apie 40 mln. eurų.

Povilo Urbšio nuomone, sėkmingai centralizavus valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą, būtų galima pagalvoti ir apie kitų funkcijų konsolidavimą./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Povilo Urbšio nuomone, sėkmingai centralizavus valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą, būtų galima pagalvoti ir apie kitų funkcijų konsolidavimą./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Skubina konsolidavimą

Apie kai kurių valstybės įstaigų funkcijų konsolidavimą prabilta beveik prieš metus, kai Vyriausybės kanceliarijai ėmė vadovauti Milda Dargužaitė. Tuomet Vyriausybės, ministerijų ir kitų biudžetinių įstaigų kai kurių funkcijų konsolidavimą buvo numatyta pradėti nuo birželio mėnesio. Tačiau Vyriausybės kanceliarijos vairą perėmus naujam kancleriui Algirdui Stončaičiui, pasirengimo pertvarkai procesas gerokai paspartėjo. Taigi dabar funkcijų centralizavimo ketinama imtis anksčiau.

Vasario viduryje turėtų pradėti veikti nauja įstaiga – Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Nuo kovo jis tvarkys tiek Vyriausybės kanceliarijos, tiek Vyriausybės atstovų tarnybų buhalterinę apskaitą. Nuo liepos mėnesio NBFC teikiamomis paslaugomis, kaip planuojama, jau naudosis 142 valstybės biudžetinės įstaigos. Vėliau pamažu ketinama konsoliduoti ir šių įstaigų personalo administravimą. Galutinį sprendimą dėl NBFC steigimo jau netrukus – vasario pradžioje – turėtų priimti Vyriausybė. Šiuo metu įstaigos steigimo dokumentų projektai pateikti aptarti viešai.

Bendrąsias funkcijas yra konsolidavusios, tik skirtingu lygiu, Suomija, Estija, Airija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos Europos Sąjungos valstybės, įvairios verslo organizacijos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Taupys pinigus

Kaip skelbia Vyriausybės kanceliarija, mūsų šalyje labai nedidelė dalis valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas atlieka centralizuotai. Palyginkime: Lietuvoje vienas personalo administravimo funkcijas atliekantis asmuo aptarnauja iki 100 darbuotojų, o Estijoje – 1200; mūsų valstybėje vienas darbuotojas vykdo maždaug 105 žmonių darbo užmokesčio apskaitą, Estijoje – per 1100.

Vyriausybės nutarimo dėl NBFC steigimo projekto lydraštyje Vyriausybės kanceliarijos Strateginių pokyčių grupės vyriausiasis projektų vadovas Antanas Matusa aiškina, kad šiuo metu visose viešojo sektoriaus įstaigose bendrųjų funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, procesai – nestandartizuoti, įstaigos naudojasi tarpusavyje nesuderintomis informacinėmis sistemomis. Dėl šių priežasčių valstybės lėšos leidžiamos neracionaliai, funkcijos vykdomos neefektyviai, valdininkų veikla neretai dubliuojama. Nenuostabu, kad Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose buhalterinei apskaitai tvarkyti naudojama daugiau kaip 30, darbo užmokesčiui skaičiuoti – per 20, įstaigų personalui administruoti – irgi per 20 skirtingų, tarpusavyje nesuderintų informacinių sistemų, o joms palaikyti ir tobulinti per metus išleidžiama beveik 3 mln. eurų.

Skaičiuojama, jog konsolidavus buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas nuo 2020 metų bus sutaupoma apie 40 mln. eurų kasmet.

Centralizavimui nesipriešina

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Povilas Urbšys „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Vyriausybė jau gavo Seimo palaiminimą centralizuoti kai kurias biudžetinių įstaigų funkcijas. Dabar imamasi kitų veiksmų praėjusių metų pabaigoje pradėtoms reformoms įgyvendinti. Anot komiteto pirmininko, kažin ar normalu, kad kiekviena nedidelė biudžetinė įstaiga turi atskirą buhalterį, savo personalo vadybininką.

„Tas funkcijas gali atlikti centrinio aparato padaliniai. Nemažai metų dirbau Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriaus vadovu. Mūsų padalinys niekada neturėjo nei buhalterijos, nei personalo skyriaus ar darbuotojo. Visi šie reikalai buvo sprendžiami Vilniuje, bet dėl to mūsų darbo kokybė tikrai nenukentėjo“, – tikino parlamentaras.

Centralizuojant biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo valdymą neišvengiamai bus atsisakoma dalies šiose įstaigose dirbančių žmonių paslaugų. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė sakė nematanti pagrindo prieštarauti Vyriausybės sumanymui. „Lietuvoje mažėja gyventojų, todėl būtina pertvarkyti ir valstybės tarnybą, biudžetinių įstaigų darbą. Galbūt iš tiesų reikia mažiau valstybės tarnautojų“, – svarstė ji.

Dar daugiau planų

Pasak parlamentaro P. Urbšio, sėkmingai centralizavus valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą, būtų galima pagalvoti ir apie kitų funkcijų konsolidavimą. Visų pirma – ūkinių. Juk kiekviena įstaiga valdo ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, patalpas, samdo ūkvedžius, valytojus ir dar aibę įvairių darbuotojų tam turtui prižiūrėti bei tvarkyti.

Tačiau kol kas viešai apie tolesnį valstybės biudžetinių įstaigų funkcijų konsolidavimą valdantieji kalba labai atsargiai. Kur kas daugiau – apie sumanymą visas šalies ministerijas, išskyrus Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos, iki 2024-ųjų įkurdinti po vieni stogu. Toks užmojis įrašytas į Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijos darbų planą. Kiek kainuotų toks perkėlimas ir kokį ekonominį efektą duotų, premjeras Saulius Skvernelis žadėjo paskelbti šįmet arba kitąmet, kai bus atlikti atitinkami skaičiavimai.

Lietuvoje vienas darbuotojas vykdo maždaug 105 žmonių darbo užmokesčio apskaitą, o Estijoje – per 1100.

Įžvelgia pavojų

Vyriausybės numatytas buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo centralizavimas apims ne tik Vilniuje esančias, bet ir Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, taip pat mažesniuose miestuose bei miesteliuose įsikūrusias įstaigas. Pavyzdžiui, į funkcijų centralizavimą planuojama įtraukti ir nacionalinių, regioninių parkų direkcijas, Kernavės kultūrinį rezervatą, teritorines muitines.

„Matydamas tai, ką daro dabartinė Vyriausybė, pasigendu dėmesio šalies regionams, o jie nyksta. Periferijos naikinimo požymių įžvelgiu ir siekiant centralizuoti, Vilniuje koncentruoti valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą bei personalo administravimą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Seimo VVSK narys Valentinas Bukauskas. Anot parlamentaro, esama ir daugiau ženklų, kad per mažai dėmesio skiriama regionų stiprinimui. Regis, norima vietoj dešimties Lietuvos regionų palikti tik penkis. Štai, pavyzdžiui, vietoj teritorinių darbo biržų steigiami užimtumo centrai koncentruojami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

„Tokia regioninė politika neteisinga. Kodėl negalima kokio nors departamento ar tarnybos iškelti į regioną – į Telšius, Tauragę, Uteną ar Alytų? Taip tose vietovėse būtų galima ne tik sukurti daugiau patrauklių darbo vietų, bet ir leisti sostinei lengviau kvėpuoti, – čia sumažėtų automobilių srautai“, – kalbėjo Seimo narys. V. Bukausko teigimu, jau dabar per 150 proc. šalies BVP vidurkio vienam gyventojui tenka Vilniaus apskrityje, o kai kuriuose regionuose šis rodiklis sudaro vos 45–55 procentus. Taigi regionus būtina stiprinti. „Yra institucijų, kurių buhalterija galėtų būti bendra. Bet ar būtina visus techninius darbuotojus telkti vienoje vietoje – sostinėje?“ – klausė parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"