Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Signatarų tėviškės – be kelių ir takelių

 
2017 08 16 8:15
Iki Jono Vailokaičio tėviškės nėra nei kelio, nei takelio.
Iki Jono Vailokaičio tėviškės nėra nei kelio, nei takelio. Antano Žilinsko nuotraukos

Į kai kurių Vasario 16-osios akto signatarų tėviškes nėra nei kelio, nei takelio, o kitos – vis dar apleistos. Padėtis negerėja ir vos pusmečiui likus iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus.

Tačiau valdžios atstovai dėl to galvų nesuka – esą kelių tiesti nėra iš ko, o nesutvarkytos signatarų tėviškės – jų šeimininkų, t. y. pačių signatarų giminaičių, reikalas.

Dvi iš trijų – nepasiekiamos

Šakių rajone yra trijų Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų tėviškės. Vaitiekupių kaime gimė Saliamonas Banaitis, Pikžirniuose – Jonas Vailokaitis, o Tupikuose – Justinas Staugaitis. Nors jų tėviškės pažymėtos specialiais ženklais ir tvarkomos, į jas patekti nėra paprasta. Norintys aplankyti vadinamąją Banaitynę gerą kilometrą turi kulniuoti paprastu lauko keliuku. Ir tai įmanoma tik sausą vasaros dieną. Sumaniusieji ten vykti rudenį, pavasarį ar žiemą, anot apylinkės ūkininkų, be traktoriaus iki sodybvietės nenusikapstys. Dar sudėtingiau pasiekti J. Vailokaičio tėviškę. Iki jos nėra jokio takelio, taigi norintys ją pasiekti turi bristi per dirbamus ūkininko laukus. Kur kas lengviau aplankyti tik J. Staugaičio gimtinę Tupikuose.

Kaip teigė Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė, minėtų sodybviečių žemė paimta visuomenės poreikiams, todėl jų teritorijas tvarko savivaldybė. Tačiau pasirūpinti keliais merija negali, nes aplink – privačios žemės. Be to, net menkiausio keliuko tiesimas nemažai kainuotų. „Savivaldybė to padaryti tikrai neišgali“, – tvirtino merijos valdininkė.

Istorikas Antanas Žilinskas prisiminė, kad prieš keletą metų, rengiant Valstybės atkūrimo šimtmečio programą, buvo svarstomos galimybės sutvarkyti Marijampolės apskrityje esančias signatarų tėviškes, planuota į kiekvieną tėviškę nutiesti kelius, pastatyti rodykles. Tačiau dideli planai išsiskalidė kaip dūmai.

Gimtoji sodyba – apleista

Biržų rajone yra dviejų Vasario 16-osios akto signatarų tėviškės – Kateliškių kaime yra gimęs Alfonsas Petrulis, o Jasiškių kaime – Jokūbas Šernas.

Gimtosios A. Petrulio sodybos trobesių nebėra, tačiau buvusios sodybos teritorijoje pastatytas specialus ženklas bei paminklinis akmuo, o į sodybvietę veda lauko keliukas. Ir jį, ir sodybvietę prižiūri Vabalninko seniūnija.

J. Šerno gimtinėje Jasiškių kaime iki šiol išlikę sodybos pastatai, bet jų būklė apgailėtina. Troba dažnai būna atlapotomis durimis, kol pamato kaimynai ar seniūnijos darbuotojai ir jas uždaro. Langai daug kur be stiklų, kai kur nebelikę ir rėmų. Iš vidaus išnešta viskas, ką tik buvo įmanoma paimti – net krosnys išgriautos, iš jų išrankiotos metalinės detalės. Namas galutinai nesupuvo tik dėl gero skardinio stogo, kuris jau irgi nusėtas rūdimis. Tiesa, ant namo sienos vis dar pritvirtinta nuo laiko patamsėjusi medinė lenta, primenanti, kad tai – kultūros paveldo objektas – Nepriklausomybės Akto signataro tėviškė, o prie trobos kampo stūkso ir juodo šlifuoto akmens signatarų atminimo ženklas.

„Sodyba priklauso J. Šerno giminaičiams. Todėl jie patys turėtų rodyti daugiau iniciatyvos tvarkant sodybą. Savivaldybė sodyboje šeimininkauti negali“, – tvirtino Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas.

Saliamono Banaičio gimtinė pasiekiama tik sausą vasaros dieną.
Saliamono Banaičio gimtinė pasiekiama tik sausą vasaros dieną.

Trūksta dėmesio

Ankstesnės kadencijos Vyriausybės tvirtintoje Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje buvo numatytas savivaldybių įsipareigojimas sutvarkyti ir prireikus paženklinti Vasario 16-osios akto signatarų įamžinimo vietas – gimtines, kapus, paminklus. Tačiau šiemet patvirtintoje koreguotoje naujoje programoje to nebelikę.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Vasario 16-osios klubo, į kurį susibūrę signatarų palikuonys, pirmininkas Remigijus Gulbinas teigė, kad tikrai pasigenda ir šalies valdžios, ir merijų dėmesio. Tiesa, kai kurių signatarų gimtinėse esama juos primenančių ekspozicijų. Jono Basanavičiaus gimtajame Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, vos už kilometro nuo Antano Smetonos gimtinės Užulėnyje (Ukmergės r.) neseniai atidarytas restauruotas A. Smetonos pastatytas Užulėnio dvaras. Brėvikių dvare (Telšių r.) įkurta nedidelė ekspozicija Stanislovui Narutavičiui, o Viekšniuose (Mažeikių r.) – Mykolui Biržiškai.

„Signatarų atminimą gimtinėse gražiai įamžino žemaičiai. Jie tai padarė gerokai anksčiau, ne valstybės atkūrimo šimtmečiui artėjant“, – teigė R. Gulbinas. Deja, pasak jo, Suvalkijoje, iš kurios yra kilę net šeši signatarai, tinkamai tvarkomos tik kelių jų gimtosios vietos. Ir tai dažniau visuomenininkų, kultūros darbuotojų iniciatyva.

„Restauruojant Vilkaviškio rajone Paežerių dvarą, kurį prieš karą valdė J. Vailokaitis, mums žadėta, kad bus įrengta atminimo lenta visiems signatarams, jų atminimui bus skirtas ir kambarys muziejuje. Tačiau iki šiol nėra nei lentos, nei kambario“, – sakė R. Gulbinas. Anot jo, ir Vlado Mirono tėviškės Kuodiškiuose būklė prasta. Rokiškio rajono savivaldybė kiek įmanoma ją tvarko, bet kai nėra tikrojo šeimininko, nėra ir tvarkos, trūksta ir nuorodų. Jos nuolat dingsta ir iš pakelės į J. Staugaičio tėviškę Šakių rajone.

„Dabar, artėjant valstybės atkūrimo jubiliejui, daugėja žmonių, lankančių signatarų tėviškes. Tačiau kai kurias jų rasti nėra paprasta. Pavyzdžiui, Seimo vadovai norėjo aplankyti netoli Kazlų Rūdos esančią Prano Dovydaičio tėviškę Runkių kaime, bet nepavyko rasti, nes ją žymi tik sunkiai randamas ženklas, pastatytas prie pat buvusio karinio aerodromo kilimo tako pabaigos“, – pasakojo Vasario 16-osios klubo pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"