Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sergančiųjų skaičius auga, o skiriamas finansavimas mažėja

 
pixabay.com nuotrauka

Skaičiuojama, kad vien diabeto sukeltoms komplikacijoms, tokioms kaip širdies kraujagyslių ligos, insultai, inkstų nepakankamumas ir kitos kasmet išleidžiama daugiau nei 45 mln. eurų. Nors gydytojai endokrinologai tikina, kad per pastaruosius kelerius metus tiek į rinką, tiek ir į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą atėjo nemažai inovatyvių vaistų, ligos suvaldyti nepavyksta. Savo ruožtu sveikatos politikai pabrėžia, jog kasmet sveikatos apsaugos biudžetas auga. Bet ar tikrai?

Tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek ir Valstybinė ligonių nuolat skelbia džiugią žinią, jog pastaruosius kelerius metus sveikatos apsaugos biudžetas auga. Pabrėžiama, ir tai, kad šis augimas ne tik leidžia padaryti sveikatos priežiūros paslaugas labiau prieinamas pacientams, bet ir kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų. Gydytojai endokrinologai sutinka, kad šiuo metu diabetui gydyti vaistų arsenalas yra platus. Tiesa, nuostabą kelia faktas, jog nepaisant to, kad pacientams prieinami visi inovatyvūs vaistai sergamumas auga ir nesiseka jo suvaldyti, taip kaip norėtųsi. Kur problema?

VLK duomenys apie PSDF biudžeto išlaidas vaistiniams preparatams, skirtiems gydyti I ir II tipo cukrinį diabetą (TLK-10-AM kodas E10-E11), bei pacientų, kuriems išrašomi minėti kompensuojamieji vaistai, skaičius:

2015 m. išlaidos sudarė apie 18,5 mln. eurų, pacientų skaičius buvo apie 114 tūkst.,

2016 m. išlaidos sudarė apie 18,9 mln. eurų, pacientų skaičius apie 118 tūkst.,

2017 m. nuo sausio 1 d. iki lapkričio 1 d. išlaidos sudarė 13,7 mln. eurų, o pacientų skaičius buvo apie 117 tūkst.

2015 m. į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (Ą sąrašą) įrašyti nauji vaistai: Lixisenatidum, Vildagliptinum, Vildagliptinum et Metforminum. 2016 m. įrašytas vaistas Liraglutidas prad4tas kompensuoti 2017 m. gegužę. 2017 m. vaistai Empagliflofinum ir Dapagliflozinum.

Remiantis šiais duomenimis akivaizdu, kad į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą patenka nauji vaistai, tačiau finansavimas, lyginant sergančiųjų skaičių ir skiriamas lėšas įtraukiant naujus vaistus, mažėja. Kodėl? VLK į tokius klausimus negali atsakyti. Maža to, kaip teigiama Viešųjų ryšių skyriaus parengtame atsakyme, VLK neatlieka atskiros analizės apie išlaidas diabeto komplikacijoms gydyti bei farmakoekonominių vertinimų. Tik skirsto pinigus.

Išlaidos augs

Diabeto komplikacijos ir jų gydymas sudaro didžiąją dalį išlaidų. Tos pačios VLK duomenimis, 2015 m. hospitalizuota 16 150 pacientų, sergančių cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Už jiems suteiktas stacionarines paslaugas iš PSDF biudžeto sumokėta 16 917 075 eurų. O juk tai – tik viena diabeto komplikacija.

Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, sergamumas antro tipo diabetu per artimiausią dešimtmetį pasaulyje išaugs dvigubai. Vadinasi, augs ir ligos kontrolės, ir jos komplikacijų gydymo išlaidos. Tiesa, pagal VLK skaičiavimus panašu, kad Lietuvoje taip nebus. Savo ruožtu gydytojai sako, jog pastaruosius kelerius metus lėšų poreikis sveikatos apsaugai auga. Bėda ta, kad besipučiantys biudžetai žmonių nepadaro sveikesnių. Gydytojai sako, jog labai svarbu, kad pacientams medikamentinis gydymas būtų parenkamas individuliai ir laiku.

Komentaras

LSMU Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos vedėja doc. Džilda Veličkienė:

– Mes, specialistai, labai džiaugiamės, kad šiuo metu Lietuvoje yra prieinami praktiškai visi naujausi medikamentai cukriniam diabetui gydyti. Pastarieji keleri metai diabetologijoje buvo ypač sensacingi: ne tik todėl, kad į praktiką atėjo kelios naujos vaistų klasės, bet ir pasibaigus keliems didelės apimties tyrimams paaiškėjo, kad kai kurie vaistai nuo diabeto greta tikėtino glikemiją mažinančio poveikio turi papildomas naudas – žymiai mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties riziką.

Deja, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį Cukrinio diabeto gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašą, patvirtintą dar 2012 metais, vaistų kaina, o ne efektyvumo ir saugumo įrodymai yra svarbiausi veiksniai, parenkant vaisto vietą kompensuojamųjų vaistų gydymo algoritme, išskyrus pirmo pasirinkimo vaistą metforminą. Visi naujieji medikamentai šiuo metu yra skiriami kaip trečio pasirinkimo vaistai, kai daugeliu atvejų tai jau yra pavėluota, žinant ligos formavimosi mechanizmus.

Atsakymas į klausimą, ar gali gydytojai pateikti ekonominės naudos skaičiavimus, jei būtų koreguotas gydymo algoritmas ir skiriamos naujos vaistų klasės anksčiau, nei išsenka kasos funkcija, deja, yra neigiamas, nes nei gydytojai, nei mokslininkai nevaldo duomenų ir neturi pakankamos kompetencijos tokiems skaičiavimams atlikti. Tokius Lietuvoje kaupia VLK ir Sodra. Farmakoekonominiai skaičiavimai, darant sprendimus, labai praverstų. Ekonomiškai stiprios šalys įtraukė naujas vaistų klases kaip antro pasirinkimo vaistus dar iki naujausių rezultatų apie papildamas GLP1 analogų ir SGLT2 inhibitorių naudas, remdamiesi patogeneziniais veikimo mechanizmais, vaistų saugumu ir efektyvumu.

O farmakoekonominiai skaičiavimai atliekami lyginant naujųjų klasių naudą nebe su senos kartos vaistais, bet su naujosios klasės ar skirtingų naujųjų vaistų klasių atstovais tarpusavyje. Farmakoekonominių skaičiavimų kitose šalyse, įvertinant naujuosius kardiovaskulinės rizikos mažėjimo rezultatus, šiuo metu dar nėra publikuota, bet, remiantis moksliniais tyrimais, jau dabar keičiasi 2 tipo cukrinio diabeto gydymo prioritetai – nuo gliukocentrinio požiūrio pereinama prie kompleksinio gydymo, mažinant širdies ir kraujagyslių įvykius bei mirtingumą.

Mokslinių tyrimų yra daugiau nei pakankamai, kad sulfanilkarbamidai, kurie šiuo metu yra antro pasirinkimo vaistai, susiję ne tik su svorio didėjimu, hipoglikemijomis ir didesnė širdies bei kraujagyslių ligų rizika, bet ir su greitesniu kasos rezervo išsekimu, ankstyvesne insulino terapija. Gydant sulfanilkarbamidais kartais galima turėti labai gerą glikemijos kontrolės rodiklį, bet numirti nuo širdies ritmo sutrikimo, įvykus neprognozuojamai hipoglikemijai.

Naujos vaistų klasės, kurios veikia ligos eigą patogeneziškai, yra saugios hipoglikemijų požiūriu, nedidina ar net mažinti kūno svorį, tausoja kasos rezervą ir užtikrina ne tik gerą diabeto kontrolę, bet yra saugios kardiovaskulinių ligų požiūriu, o kai kuriais atvejais tą riziką net mažina. Žinant visa tai, neabejojama, kad biudžeto išlaidos anksčiau skiriant naujuosius vaistus, greičiausiai pradžioje išaugs, bet vėlyvuoju laikotarpiu turėtų mažėti, nes mažėtų hospitalizacijų dėl hipoglikemijų, kardiovaskulinių įvykių (kurių galėtų sumažėti 20–30 proc. priklausomai nuo skiriamo preparato) skaičius, lėčiau progresuotų diabetinė nefropatija, mažėtų kognityvinių sutrikimų dažnis ir socialinės globos poreikis, būtų atitolinama insulino terapija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"