Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Senovės baltų tikėjimas skinasi kelią į pripažinimą

 
2018 05 24 8:48
Vytauto Daraškevičiaus (romuva.lt) nuotrauka
Vytauto Daraškevičiaus (romuva.lt) nuotrauka

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti projektą, kuriuo valstybės pripažinimas būtų suteiktas senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Nutarimo projektą teikia grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių, daugiausia – „valstiečiai“.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Teisingumo ministerija pažymi, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

Gavusi valstybės pripažinimą bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos mokyklose tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"