Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Senajam baltų tikėjimui siekia valstybės pripažinimo

 
2018 04 27 6:00
Vytauto Daraškevičiaus (romuva.lt) nuotrauka

Grupė įvairioms partijoms atstovaujančių parlamentarų siūlo Seimui valstybės pripažįstama netradicine religine organizacija paskelbti religinę bendriją „Romuva“, kurios nariai išpažįsta senąjį baltų tikėjimą.

Argumentuojama, kad „Romuva“ jau yra didžiausia Lietuvoje netradicinė religinė bendruomenė, o jos veikla glaudžiai susipynusi su senųjų tradicijų pažinimu, Lietuvos žmonių kultūriniu gyvenimu.

„Romuva“ jau yra didžiausia Lietuvoje netradicinė religinė bendruomenė.

Nori teisingumo

Lietuvoje religinės bendruomenės yra skirstomos į valstybės pripažintas ir tradicines, į valstybės pripažintas netradicines bei į valstybės nepripažintas ir netradicines. Prie pastarųjų priskiriama ir „Romuva“.

Netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas savo nutarimu, o kreiptis dėl valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo mūsų šalyje.

„Romuvos“ vadovė Inija Trinkūnienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog ši bendrija oficialiai įregistruota 1992-aisiais, nors jos užuomazgos kur kas senesnės – „Romuva“, kaip etnokultūrinė organizacija, veiklą pradėjo 1967 metais. „Praėjus 25 metams nuo oficialios registracijos ir paprašėme, kad valstybė mus pripažintų. Taip bent iš dalies būtų atkurtas istorinis teisingumas, nes mūsų išpažįstama senoji baltų religija – svarbi mūsų tautos kultūrinio palikimo dalis“, – aiškino ji. I. Trinkūnienė pridūrė, kad pretenduoti į valstybės pripažintos tradicinės religinės bendruomenės statusą jie dar nesiryžta.

Sulaukė palaikymo

Ar valstybei pripažinti religinę bendriją, Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą. „Išvadoje, kurią gavo mūsų komitetas, patvirtinama, kad „Romuva“ atitinka įstatymų reikalavimus. Todėl Seimui siūlome apsispręsti“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas. Be jo, siūlymą pasirašė valdančiajai daugumai priklausantys Kęstutis Smirnovas bei Kęstutis Mažeika, opozicijai atstovaujantys Juozas Olekas, Emanuelis Zingeris. Iš viso po siūlymu – 22 parlamentarų parašai.

Anot V. Simuliko, yra didelė tikimybė, kad dėl „Romuvos“ prašymo Seimas turės apsispręsti dar pavasario sesijos metu.

Nors valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su neturinčiomis valstybės pripažinimo. Bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Bendrija taip pat įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu.

Be to, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose numatytomis sąlygomis. Valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms taikoma žemės mokesčio lengvata. Tokių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai yra privalomai valstybės lėšomis draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

Darna su savimi ir gamta

Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas kels didesnį visuomenės susidomėjimą „Romuvos“ veikla, o tai šiai bendrijai suteiks daugiau galimybių puoselėti senąsias lietuvių tradicijas. Valstybės pripažinimas esą gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu.

„Romuvos“ religinės etikos pagrindu laikoma taisyklė daryti kitiems tai, ką pats norėtum patirti iš kitų, ir nedaryti kitiems to, ko pats nenorėtum, kad darytų tau kiti“, – teigė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausiasis specialistas, religijotyrininkas Donatas Glodenis ir pabrėžė, jog vienijančiu tikėjimo ir etikos motyvu laikoma darnos samprata. Todėl darnos kūrimas ir palaikymas „Romuvos“ pasaulėžiūroje yra pagrindinis žmonijos uždavinys.

Sprendžiant iš 2001 ir 2011 metais atliktų gyventojų surašymų duomenų, „Romuva“ per šį dešimtmetį buvo sparčiausiai Lietuvoje augusi religinė bendruomenė. 2001 metais save baltų tikėjimo išpažinėjų bendrijai priskyrė 1270 gyventojų, 2011 metais – 5118. Tai didžiausia tradicine nelaikoma religinė bendrija šalyje bei šešta pagal tikinčiųjų skaičių, gausumu pralenkusi tradicines Lietuvoje graikų apeigų katalikų, judėjų, karaimų, musulmonų sunitų religines bendruomenes.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkė Milda Ališauskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad galima tik spėlioti, kas lėmė šios religinės bendruomenės pagausėjimą, nes jokių moksliniais tyrimais paremtų duomenų nėra. „Gali būti, kad Lietuvos visuomenėje keičiantis religinės daugumos vaidmeniui, atsiranda žmonių susidomėjimas religinių mažumų bendruomenėmis. O „Romuva“ teigia išpažįstanti senovės baltų tikėjimą. Todėl tai gali būti ir etninio tapatumo paieškų rezultatas“, – teigė mokslininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"