Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimūnus vienija ir malda, ir pagarba kunigaikščiui

 
2018 06 10 11:50
Aušrinė Armonaitė: "Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikinosios grupės pavadinimą lėmė tai, kad politikai jaučiasi įkvėpti Vilniaus įkūrėju laikomo valdovo.
Aušrinė Armonaitė: "Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikinosios grupės pavadinimą lėmė tai, kad politikai jaučiasi įkvėpti Vilniaus įkūrėju laikomo valdovo. Alinos Ožič nuotrauka

Šios kadencijos Seimo nariai gausiai įsitraukė į įvairias laikinąsias grupes. Nors esama tradicinių, metai iš metų egzistuojančių parlamentinių darinių, pavyzdžiui, Laikinoji maldos grupė, dabartiniai seimūnai sukūrė ir nemažai naujų: pradedant Didžiojo kunigaikščio Gedimino, baigiant Geotermijos rėmimo laikinąja grupe.

Seimo statutas numato, kad bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti parlamentarai gali burtis į laikinąsias grupes. Tokiam parlamentiniam dariniui sudaryti reikia ne mažiau kaip penkių Seimo narių.

Šiuo metu Seime veikia 40 laikinųjų grupių. Tarp jų – Bendradarbiavimo su skautais, „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“, „Už tautų Europą“, Europos parlamentarų asociacijos Afrikai remti Lietuvos sekcija, Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio, Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių, „Už Lietuvos futbolo ateitį“, Žemaičių ir kitos laikinosios grupės.

Prisideda prie problemų sprendimo

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė sakė, kad laikinosios grupės kuriamos parlamentarų iniciatyva. Už veiklą jose politikai negauna priedo prie algos, turi darbuotis laisvu nuo pagrindinio darbo metu, neturi ypatingų įgaliojimų. „Grupė Seimo narių išsirenka pirmininką ir veikia papildomai, surasdami laiko tarp posėdžių arba vakarais, kad vieną ar kitą temą iškeltų į sprendimų lygmenį“, – aiškino ji.

R. Baškienė dalyvauja kelių Seimo laikinųjų grupių veikloje. Viena jų – Šiaulių krašto bičiulių grupė, kuri, anot jos, buvo sukurta prieš kelias kadencijas. Į ją politikė įstojo, nes yra kilusi iš šio regiono, be to, į Seimą ji išrinkta Kuršėnų-Dainų vienmandatėje rinkimų apygardoje. „Tikslas – labiau girdėti ir padėti spręsti to regiono problemas. Grupės pirmininku yra renkamas tai vienas, tai kitas Seimo narys. Rengiami susitikimai, išvažiuojamieji posėdžiai. Jeigu ministras ar kuris kitas pareigūnas vyksta į tą regioną, Seimo nariai dalyvauja kartu ir išgirsta tai, kas labiausiai rūpi žmonėms. Prireikus Seime rengiame posėdžius, į kuriuos atvažiuoja savivaldybių vadovai, ekspertai, sprendžiame krašto žmonių bėdas“, – pasakojo Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.

Subūrė abstinentus

Laikinajai Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio grupei vadovaujantis Seimo narys Paulius Saudargas teigė, kad mintis suburti parlamentarus į tokį būrelį kilo, kai buvo diskutuojama dėl sprendimų, kaip mažinti alkoholio vartojimą mūsų šalyje. „Vienas iš akstinų buvo ir dažni visuomenės komentarai, kad parlamentarai galėtų patys rodyti pavyzdį, jog reikia ne tik draudimų, bet ir paskatinimų, gerais pavyzdžiais ugdyti bei kelti alkoholio vartojimo kultūrą Lietuvoje. Iniciatyva siekta parodyti, kad Seime irgi yra nemažai žmonių, kurie visiškai nesisvaigina. Mūsų grupei priklauso, galima sakyti, visi tie, kurie yra abstinentai“, – kalbėjo jis.

Laikinoji Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio grupė turi septynis narius. Tarp jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, R. Baškienė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Egidijus Vareikis ir kiti.

Pasak P. Saudargo, pasitarę laikinosios grupės nariai teikė Seimui įvairius alkoholio prieinamumo mažinimą skatinančius įstatymų projektus. „Siekiant riboti vadinamuosius bambalius buvo inicijuotas visas jų paketas dėl stipraus alaus ir vyno plastikinėje taroje. Iki šios dienos dėl jo vis dar nesibaigia diskusijos, nes mums reikia pereiti notifikavimo procedūrą Europos Sąjungoje. Tačiau, regis, tai jau vyksta, tad netrukus bus tarsi antras alkoholio klausimų sprendimo etapas“, – minėjo parlamentaras.

P. Saudargo manymu, laikinosios grupės yra naudingos. Be to, jis akcentavo, kad jos nereikalauja papildomų lėšų, neturi talkinančių Seimo kanceliarijos darbuotojų, specialių patalpų ar panašiai. „Tai yra papildomų lėšų nereikalaujantis dalykas. Vienas tikslų dažnai būna galbūt deklaratyvus – parodyti, kad esama žmonių, remiančių vieną ar kitą idėją. Kartais tai būna proginiai dalykai tam tikrų įvykių kontekste – grupė susirenka paremti kokį nors projektą, kad parodytų, jog parlamente yra žmonių, į kuriuos galima kreiptis tam tikrais klausimais, kuriais galima remtis. Tiesą sakant, dėl mūsų grupės egzistavimo sulaukta nemažai atgarsių – kreipėsi asociacijos, kovojančios su alkoholizmu, sakančios, kad galime suvienyti jėgas. Taip užsimezga bendrystė“, – aiškino Seimo narys.

Svarsto Vilniui aktualius klausimus

Seime veikia Dzūkijos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Sūduvos kraštų bičiulių, Žemaičių laikinosios grupės. Į Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikinąją grupę susibūrė vilniečiai parlamentarai. Jos narės Aušrinės Armonaitės teigimu, išskirtinį pavadinimą lėmė tai, kad politikai jaučiasi įkvėpti Vilniaus įkūrėju laikomo valdovo.

Grupėje, anot politikės, svarstomi su teisėkūra susiję klausimai, kurie yra aktualūs sostinės gyventojams. „Ar tai būtų daugiabučių namų administravimo įstatymas, ar Vilniaus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies reikalai, ar kiti dalykai. Yra daugybė temų, kurios aktualios šitam miestui ir jo gyventojams. Iš esmės susitikę dalijamės požiūriais, o jie skiriasi, nes esame iš skirtingų Seimo frakcijų ir partijų. Vis dėlto egzistuoja bendra nuomonė, kad šiuo metu (kai yra labai populiaru sakyti, jog miestai nenusipelnė dėmesio, jo nusipelnė tik regionai) labai svarbu kalbėti ir apie tai, kas aktualu mieste gyvenantiems žmonėms“, – pažymėjo A. Armonaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"