Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimūnų užmojai biudžetui nepakeliami

 
2017 10 31 8:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybės biudžeto projektą narstantys Seimo nariai įsijautė – jų norai, jei būtų įgyvendinti, iždą patuštintų daugiau nei šimtu milijonų eurų. Tačiau brangias korekcijas siūlantiems parlamentarams primenama, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos.

2018 metų valstybės biudžeto projektas Seime pristatytas mažiau nei prieš dvi savaites. Parlamentarai iškart suskubo teikti jam pasiūlymus. Iki vakar užregistruota daugiau kaip 20 pasiūlymų, kuriais raginama numatyti papildomų pinigų žemės ūkiui ir švietimui, melioracijai, įvairioms kompensacijoms, statyboms bei rekonstrukcijoms, festivaliui organizuoti ir pan. Jeigu visi šie pasiūlymai būtų palaiminti, mokesčių mokėtojams tai atsieitų per 160 mln. eurų.

Stasys Jakeliūnas: „Finansavimo šaltinis dažniausiai ir būna problema, ribojanti galimybes rimtai žiūrėti į tuos pasiūlymus, nors kai kurie jų gali būti tikrai pagrįsti.“

„Brangiausią“ iki šios dienos pasiūlymą pateikė grupė įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų. Jie prašo kitų metų valstybės biudžete rasti papildomus 75 mln. eurų Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai: bendrajam finansavimui, siekiant panaudoti visas Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sričiai skiriamas lėšas, ir melioracijos programai įgyvendinti.

„Įvertinus ekstremalią situaciją žemės ūkyje dėl neįprastai gausių kritulių ir dėl to žemdirbių patirtus daugiamilijoninius nuostolius, 2018 metų valstybės biudžete turi būti numatyta gerokai padidinti asignavimus žemės ūkiui, ypač melioracijos įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui. Lietinga vasara parodė, kad melioracijos įrenginiai yra labai blogos būklės ir negali nudrenuoti tokio didelio kiekio vandens į melioracijos griovius, kurie taip pat ne visur tinkamai sutvarkyti“, – teigiama parlamentarų paaiškinime.

Papildomus 75 mln. eurų jie siūlo rasti iš gautų biudžeto viršplaninių lėšų arba paimti iš valstybės valdymui ir valstybės skolai tvarkyti numatomų skirti pinigų.

Nuo remonto iki kompensacijų

Antras pagal „brangumą“ – parlamentaro „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos pasiūlymas. Jo nuomone, kitų metų valstybės biudžete reikėtų numatyti 60 mln. eurų sumažintoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijomss, ligos, profesinės reabilitacijos, ligos socialinio draudimo pašalpoms kompensuoti ir kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas.

Kitų metų biudžeto projektui iš viso A. Dumbrava pateikė penkis pasiūlymus. Taip pat jis norėtų, jog Zarasų kultūros centro rekonstrukcijos ir modernizavimo projektui būtų skirta 600 tūkst. eurų, kad ateinančiais metais būtų galima užbaigti ir sujungti į visumą inžinerines sistemas. Irklavimo bazei Visagino ežero pakrantėje galutinai įrengti prašoma 1 mln. 300 tūkst. eurų. Dar vienas A. Dumbravos pasiūlymas – 2018 metais taikyti 20 proc. elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojams. Tai kainuotų apie 1,4 mln. eurų. 1 mln. eurų jis siūlo numatyti insulino pompų bei sensorinių daviklių vaikams kompensacijoms. Nurodoma, kad visas šias reikmes galima finansuoti sumažinus valstybės valdymo išlaidas ir skolai tvarkyti skiriamus asignavimus.

Rūpi prevencijos programos

Kol kas daugiausia pasiūlymų – iš viso 6 – užregistravo Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas. Patyčių, savižudybių ir kitoms prevencijos programoms įgyvendinti jis siūlo papildomai skirti 1 mln. 916 tūkst. eurų. Parlamentaras norėtų, kad papildomi 2 mln. 701 tūkst. eurų būtų atseikėti bendrojo ugdymo mokyklų išoriniam vertinimui, švietimo stebėsenos tyrimams ir mokyklų aprūpinimui kompiuteriais. Nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijoms parlamentaras mano reikiant atseikėti 3 mln. 100 tūkst. eurų daugiau, nei numatyta dabar.

Anot M. Adomėno, rengiant 2018 metų biudžetą buvo numatyta, jog Lietuvos piliečių studijų stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modeliui, paremtam įsipareigojimu apibrėžtą laiką dirbti Lietuvai, sukurti ir įdiegti reikėtų 300 tūkst. eurų. Tačiau tam lėšų nenumatoma, todėl šią „klaidą“ esą dera ištaisyti.

Parlamentarai ragina didinti išlaidas ir asignavimus, bet retai pasiūlo, kaip padidinti pajamas. / Alinos Ožič nuotrauka
Parlamentarai ragina didinti išlaidas ir asignavimus, bet retai pasiūlo, kaip padidinti pajamas. / Alinos Ožič nuotrauka

Taip pat papildomai lėšų jis ragina skirti podoktorantūros stažuočių sistemai įmonėse sukurti (250 tūkst. eurų) ir terminų bankui valdyti bei tvarkyti (70 tūkst. eurų). Visus šiuos pinigus M. Adomėnas siūlo paimti iš biudžeto pertekliaus, kurį planuojama perduoti valstybės rezervui.

Lėšos – gimtojo miesto poreikiams

Kaune į Seimą išrinktas „valstietis“ Mindaugas Puidokas norėtų, kad iš valstybės biudžeto būtų skirta 1 mln. 600 tūkst. eurų Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo pastatų komplekso rekonstrukcijai. „Kauno botanikos sodas yra antras pagal kolekcijų apimtį, teritorijos dydį, darbuotojų skaičių tarp Lietuvos universitetų botanikos sodų. Turtingos augalų eksplozijos ir kolekcijos, didžiausia Lietuvos oranžerija, savito grožio didelis parkas su unikalia tvenkinių sistema, edukaciniai, kultūriniai ir bendruomenių renginiai yra prieinami plačiajai visuomenei. Tačiau sėkmingai Botanikos sodo mokslinei ir pažintinei botanikos populiarinimo veiklai tęsti ir plėtoti reikalinga teritorijos inžinerinės infrastruktūros rekonstrukcija. Tam reikalingomis lėšomis universitetas nedisponuoja“, – aiškino politikas.

Taip pat M. Puidokas siūlo didinti Nacionalinio Kauno dramos teatro biudžetą 95 tūkst. eurų, kurie būtų skirti pastatams išlaikyti, ir 115 tūkst. eurų nekontroliuojamiems garso nesklandumams teatre pašalinti, fortepijonui įsigyti, titravimo sistemai Didžiojoje scenoje įdiegti. Kaip lėšų šaltinį jis nurodė Finansų ministerijai numatytus asignavimus.

Siekia paramos festivaliui

Seimo narys Valerijus Simulikas prašo papildomai 35 tūkst. eurų socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikimo priemonei įgyvendinti. „Prekyba žmonėmis – viena rimčiausių nusikalstamų veikų pasaulyje, dažnai susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Ji suvokiama kaip vergijos forma ir pripažįstama šiurkščiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, kompleksinę pagalbą aukoms teikia ne valstybinės, o nevyriausybinės organizacijos. Todėl siekiant, kad jos galėtų teikti veiksmingą ir tvarią trumpalaikę bei ilgalaikę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, būtina užtikrinti šių organizacijų finansavimą“, – aiškino jis.

Parlamentaras konservatorius Edmundas Pupinis kritikuoja tai, kad kitų metų biudžeto projekte, palyginti su šiais metais, mažinamas finansavimas valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise, taip pat dotacija kitoms žemės ūkio funkcijoms atlikti. Todėl jis siūlo, kad tam būtų numatyta pinigų tiek, kiek 2017 metais, ir papildomai prašo skirti papildomus 2 mln. 580 tūkst. eurų.

„Valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda norėtų, kad papildomai 1 mln. 713 tūkst. eurų būtų skirti Šilutės rajono polderių sistemai prižiūrėti ir eksploatuoti. Kaip lėšų šaltinį jis nurodė biudžeto įplaukas iš gautų viršplaninių pajamų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei valstybės valdymui ir valstybės skolai tvarkyti skirtų lėšų sumažinimą.

Parlamentarai Algirdas Butkevičius ir Aurimas Gaidžiūnas siūlo skirti 100 tūkst. eurų Radviliškio rajono savivaldybei Europos žmonių festivalio organizavimo išlaidoms iš dalies padengti.

Seimo narys Kazys Starkevičius norėtų, kad Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai valstybė numatytų 10 mln. eurų.

Dėmesys prioritetams

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad parlamentarai ragina didinti išlaidas ir asignavimus, bet retai pasiūlo, kaip padidinti pajamas, pavyzdžiui, per mokesčius ar konkrečiais jų administravimo veiksmais. „Tai yra jau nusistovėjusi praktika. Be abejo, kiekvienas Seimo narys, viena vertus, yra laisvas, kita vertus, populiaru kažkam bandyti pagerinti gyvenimą ir pan.“, – kalbėjo jis.

S. Jakeliūno teigimu, pasiūlymus valstybės biudžeto projektui teikiantys parlamentarai kaip pajamų šaltinį dažniausiai nurodo kitų išlaidų mažinimą, pavyzdžiui, skolos administravimo išlaidų apkarpymą. „Realiai tai neįmanoma, nes viskas pasiskolinta žinomomis palūkanomis ir to administravimo nesumažinsi. Finansavimo šaltinis dažniausiai ir būna problema, ribojanti galimybes rimtai žiūrėti į tuos pasiūlymus, nors kai kurie jų gali būti tikrai pagrįsti“, – aiškino parlamentaras.

Anot S. Jakeliūno, pagrindiniai Vyriausybės kitų metų prioritetai yra gynyba (pagal skiriamą finansavimą 2018-aisiais turime pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto), vaiko pinigų, neapmokestinamojo pajamų dydžio, pensijų didinimas. „Iš esmės galimybių kokioms nors didesnėms išlaidoms, nemažinant kitų asignavimų, nėra. Jeigu bus siūloma atsisakyti vieno projekto ir vietoj jo finansuoti kitą, toks pasiūlymas galės būti svarstomas. Kitaip vargu ar bus galimybių. Šiaip ar taip, Seimo BFK visus pasiūlymus vertinsime“, – sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"