Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimui pritrūko politinės valios prisidėti prie atlyginimų augimo šalyje

 
2017 04 14 15:58
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvai vargiai pavyks sumažinti socialinę atskirtį, padidinti surenkamų mokesčių kiekį ir užtikrinti žmonių sąžiningo atlygio lūkesčius, jei valdžia nesistengs skaidrinti verslo aplinkos, o pačios valstybės institucijos prekes ir paslaugas ir toliau pirks už pačią mažiausią kainą. Tokią poziciją išsakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai susitikimo metu su LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais.

LVK prezidentas Valdas Sutkus apgailestavo, kad šį mėnesį Seimas atmetė LVK pasiūlymus į Viešųjų pirkimų įstatymą įtraukti socialinės ir darbo teisės reikalavimus, skatinant socialiai atsakingų tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

„Kaip gali politikai kalbėti apie darbuotojų atlyginimų didinimą, kai pačios valstybės institucijos prekes ir paslaugas perka už pačią mažiausią kainą? Valstybė, kasmet per viešuosius pirkimus išleidžianti apie 4 mlrd. eurų, yra didžiausias šalies ūkio veikėjas, kuris formuoja rinkos tendencijas. Juk akivaizdu, kad tam, jog pasiūlytų pačią mažiausią kainą, viešųjų pirkimų dalyviai konkuruodami tarpusavyje mažina savo kaštus, o vienas iš pagrindinių kaštų – ypač paslaugų, rangos darbų pirkime – yra darbuotojų atlyginimai ir nuo šių atlyginimų mokami mokesčiai. Apgailestaujame, kad Seimui pritrūko politinės valios realiais sprendimais prisidėti prie to, kad būtų sudarytos prielaidos atlyginimų augimui šalyje“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

V. Sutkus pabrėžė, kad iki šiol vyraujanti praktika viešuosius pirkimus vykdyti pagal mažiausios kainos kriterijų paverčia nekonkurencingomis tas įmones, kurios darbuotojams moka didesnius atlyginimus. Kitose Europos sąjungos šalyse situacija yra priešinga nei Lietuvoje – didžioji dalis viešųjų pirkimų vykdomi vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi.

V.Sutkus taip pat akcentavo būtinybę griežčiau reglamentuoti piktnaudžiavimo teise atvejus, kai viešuosius pirkimus pralaimėjusios įmonės piktnaudžiauja teisine sistema – pradeda bylinėtis teismuose ir taip net keletą metų vilkina projektų įgyvendinimą. Per tą laiką konkursus laimėjusios įmonės negali pradėti darbų, negauna pajamų, todėl susiduria su rimtais sunkumais išmokant atlyginimus darbuotojams, atsiskaitant su bankais bei verslo partneriais.

„Siūlėme įvesti žyminį mokestį, kuris sudarytų 2 proc. konkurso sutarties sumos. Bendrovė, nutarusi skųsti konkurso rezultatus, būtų įpareigota sumokėti šį mokestį. Jeigu po bylos nagrinėjimo paaiškėtų, kad skundas buvo pagrįstas, mokestis būtų grąžinamas, o priešingu atveju – negrąžinamas. Tokio mokesčio taikymas padėtų išvengti nepagrįstų skundų ir sumažintų piktnaudžiavimo teismais atvejus. Tačiau tenka apgailestauti, kad šis siūlymas taip pat nesulaukė palaikymo Seime“, – apibūdino situaciją V. Sutkus.

Tomas Tomilinas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, pastebėjo, kad siekis įtvirtinti didesnį skaidrumą ir efektyvumą viešuosiuose pirkimuose yra „bendras reikalas, kurio bus siekiama“.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti Darbo kodekso priėmimo klausimai. V. Sutkus priminė, kad šiuo metu Trišalėje Taryboje yra pasiektas susitarimas dėl 19 Darbo kodekso punktų ir tikimąsi, kad jie bus priimti be didesnių papildomų korekcijų. Verslui reikėtų bent poros mėnesių tinkamai pasiruošti šioms permainoms tikintis, kad kodeksas įsigalios liepos 1 dieną.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad Seime jau yra įregistruoti du Darbo kodekso įstatymo pakeitimų paketai. Jo manymu, dėl jau sutartų punktų didelių prieštaravimų nebus.

Aurelijus Šapranauskas, socialinių įmonių asociacijos atstovas, kėlė klausimų dėl šiuo metu svarstomo Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų, kadangi asociacija neturėjo galimybių dalyvauti svarstymuose ir pateikti savo pasiūlymus. Buvo atkreiptas dėmesys į rengiamo įstatymo priedo punktą, kuriame kalbama apie socialinių įmonių veiklos ribojimus.

A. Sysas pažymėjo, kad neplanuojama riboti veikiančių socialinių įmonių, o yra noras pristabdyti tolesnį jų steigimąsi, kadangi pastaruoju metu tokių įmonių pagausėjo, atitinkamai išaugo ir valstybės išlaidos joms. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, norima jas griežčiau prižiūrėti. Tačiau tai yra tik įstatymo projektas, kuris gali dar pasikeisti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"