Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo Vytis liko pamirštas

 
2017 12 15 9:50
Seimas neatmeta galimybės reanimuoti praėjusią kadenciją subrandintą iniciatyvą plenarinių posėdžių salėje pakabinti Vytį.
Seimas neatmeta galimybės reanimuoti praėjusią kadenciją subrandintą iniciatyvą plenarinių posėdžių salėje pakabinti Vytį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kol verda aistros dėl Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje, Seimas turi puikią galimybę parodyti pavyzdį ir valstybės herbą Vytį pakabinti plenarinių posėdžių salėje. Šia idėja užsidegę praėjusios kadencijos parlamentarai jos neįgyvendino, nes nesutarė, koks Vytis – klasikinis ar stilizuotas – turėtų užimti salę puošiančios Trispalvės vietą.

Seimas neatmeta galimybės reanimuoti praėjusią kadenciją subrandintą iniciatyvą plenarinių posėdžių salėje pakabinti Vytį. Nors kol kas apie tai kalbama atsargiai, artėjantis valstybės šimtmetis diskusijas gali paskubinti.

Praėjusios kadencijos Seimo nariai plenarinių posėdžių salėje planavo pakabinti Vytį iki Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo. Buvo priimtas specialus nutarimas, rasta reikalinga pinigų suma – apie 60 tūkst. eurų, vyko konsultacijos su specialistais. Tačiau kilnūs Seimo narių užmojai žlugo kardinaliai išsiskyrus estetiniam jų skoniui. Taškas buvo padėtas vizualiai pamačius, kaip atrodytų Seimo salė, kai vietoj Trispalvės kabėtų klasikinis arba stilizuotas Lietuvos valstybės herbas. Kad būtų galimas antras variantas, Seimas praėjusią kadenciją pataisė įstatymą. Tačiau parlamentarams neįtiko ir tas.

Būtinas sutarimas

Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės nuomone, Vyčio plenarinių posėdžių salėje idėja verta priminimo. Jos akimis, Seime galima surengti net diskusiją. „Pirmiausia turėtų būti rastas sutarimas ir priimtas politinis sprendimas“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino parlamentarė. Pasak politikės, praėjusią kadenciją į šį klausimą pažiūrėta „labiau buhalteriškai“. „Kadangi plenarinių posėdžių salėje gražiai atrodo ir Trispalvė, o Vytis puošia tribūną, ir abu valstybės simboliai puikiai dera, kam tuomet ką nors keisti leidžiant biudžeto pinigus?“ – buvusias diskusijas priminė R. Baškienė.

Prieš trejus metus renkantis, kuris Vytis plenarinių posėdžių salėje atrodytų gražiau, dauguma Seimo narių pasisakė už klasikinį variantą. Jei šis Seimas nuspręstų Trispalvę pakeisti Vyčiu, R. Baškienė neatmetė, kad finansiškai prie to galėtų prisidėti ir patys Seimo nariai. „Tikrai nieko tragiško nebūtų“, – pridūrė R. Baškienė. Vis dėlto ji vylėsi, jog „šiame politiniame bangavime“ teigiamą vaidmenį turėtų suvaidinti Lukiškių aikštės įstatymo projektas, kuriam Seimas pritarė po pateikimo.

Mintis patraukli

Praėjusią kadenciją kaip Seimo vicepirmininkas iniciatyvą dėl Vyčio kuravęs socialdemokratas Algirdas Sysas abejojo, ar dabartiniams parlamentarams pavyktų rasti sprendimą. „Valstiečiai“ turi savą supratimą apie žirgą. Neįsivaizduoju, koks variantas jiems galėtų tikti. Manau, sutarimo nerastume“, – svarstė A. Sysas. Politiko nuomone, Vytį būtų galima pastatyti ir prie paradinio įėjimo į pirmuosius Seimo rūmus, kur jau stovi „Gražinos“ skulptūra.

Konservatoriui Pauliui Saudargui Vyčio plenarinių posėdžių salėje idėja atrodo patraukli. „Kodėl ne? Nauja dauguma, nauja valdžia, gal politinės valios šį kartą pakaktų? Valdantieji galėtų pamėginti. Manau, ir mūsų frakcija palaikytų“, – teigė P. Saudargas. Jis neatsisakytų prisidėti ir prie iniciatyvos finansavimo. „Tačiau finansiškai mieliau prisidėčiau prie Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje. Man regis, tai didesnė problema“, – kalbėjo Seimo narys.

Liberalas Arūnas Gelūnas taip pat tikino, kad neprieštarautų posėdžių salėje matyti Vytį. „Jei atsirastų koks gražus pasiūlymas, tikrai pritarčiau“, – tikino parlamentaras. Kartu jis sutiko, kad susitarti skirtingą estetinį skonį turintiems žmonėms gali būti nelengva. Anot liberalo, politikų estetinis skonis neretai esti konservatyvus, neišlavintas, todėl bet koks nukrypimas nuo priimtos sampratos sukelia atmetimo reakciją.

Siūlė stilizuotą variantą

Prieš trejus metus susirinkę heraldikos specialistai, architektai, dailininkai, Kovo 11-osios Akto signatarai, pakviesti Seimo kanceliarijos aptarti šį klausimą, vieningai pasisakė už stilizuotą Vyčio atvaizdą. „Projektuodami šią posėdžių salę buvome numatę, kad čia bus pakabintas stilizuotas metalinis herbas. Tačiau pritrūkus laiko ir pinigų to nebuvo padaryta. Ir dabar dėl Vyčio laikomės tos pačios nuomonės“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs žinomas architektas Vytautas Nasvytis, vienas salės kūrėjų (ji baigta statyti 2007 metais). Anot profesoriaus, pasaulinė praktika rodo, kad parlamentų rūmuose dažniausiai kabinami stilizuoti valstybės herbai. V. Nasvytis priminė, jog Vyčiui buvo numatyta ir įrengta speciali vieta. Dabar salės centre kabanti Trispalvė, anot architekto, atsirado kaip kompromisinis variantas.

Rima Baškienė neatmetė, kad jei šis Seimas nuspręstų Trispalvę pakeisti Vyčiu, finansiškai prie to galėtų prisidėti ir patys Seimo nariai./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Rima Baškienė neatmetė, kad jei šis Seimas nuspręstų Trispalvę pakeisti Vyčiu, finansiškai prie to galėtų prisidėti ir patys Seimo nariai./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tuometiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui herbo gamybos sąmata pasirodė per didelė, todėl buvo pareikalauta ją mažinti. Prieš trejus metus priimdami nutarimą dėl Vyčio posėdžių salėje Seimo nariai ragino vieni kitus plačiau atverti ir asmenines kišenes. Jei dabartiniai parlamentarai pritartų Vyčio gamybai ir nenorėtų išlaidų užkrauti valstybei, kiekvienas turėtų paaukoti maždaug po 430 eurų. Priminsime, kad jokių pareigų neturinčio Seimo nario mėnesinis atlyginimas – 2530 eurų, dar per 800 eurų kas mėnesį skiriama parlamentinės veiklos išlaidoms.

Prisiminė istorinę vėliavą

Seime iškeltas dar vienas kelerių metų senumo klausimas. Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis iš stalčiaus ištraukė 2012-aisiais konservatorių parengtą įstatymo pataisą dėl istorinės vėliavos naudojimo išplėtimo ir paragino ją skubiai priimti. Numatoma, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava – Vytis raudoname fone – turėtų būti nuolat iškeliama ant Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, teismų, Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Signatarų namų, savivaldybių pastatų. Ji taip pat turėtų plevėsuoti virš Aušros Vartų Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Medininkų, Biržų, Panemunės, Raudonės, Siesikų, Norviliškių ir Raudondvario pilių, Kernavės piliakalnyje, Senųjų Trakų piliavietėje, Karo muziejaus skverelyje, Kaune bei Birutės kalne, Palangoje.

Įstatymas įpareigotų istorinę vėliavą kelti švenčių dienomis virš visų valstybės įstaigų ir institucijų. Dabar ji keliama Valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Istorinė vėliava visuomenės iniciatyva plazda ir Vilniaus Lukiškių aikštėje. Čia ji buvo iškelta 2015 metais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"