Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo tyrimo išvados: LRT tarybai suteikta per daug funkcijų

 
2018 10 03 11:56
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklą tirianti Seimo komisija konstatuoja, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų, siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą.

„Toks valdymo modelis, koks taikomas LRT, koncentruoja galias į vieną subjektą ir neatspindi Europos valstybių praktikos“, – sakoma išvadose, kurias trečiadienį patvirtino tyrimo komisija.

Už išvadas balsavo šeši komisijos nariai: „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Virgilijus Poderys, Kęstutis Mažeika, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Vanda Kravčionok.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Petras Čimbaras susilaikė, tyrimą kritikavę opozicinių frakcijų atstovai išvis nedalyvavo komisijos darbe.

Siūloma steigti valdybą

Išvadose teigiama, kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia per daug funkcijų, kurias kitose Europos šalyse įprastai perima valdyba.

Išvadomis siūloma atsisakyti LRT Administracinės komisijos ir steigti naują organą – valdybą, kurią sudarytų nuo penkių iki septynių narių.

„Mes siūlome įsteigti valdybą, kad būtų valdžios išdalinimas, kad nebūtų vienvaldystės. Siūloma atsisakyti Administracinės komisijos, kuri dubliuoja kai kurias funkcijas ir iki šiol praktiškai neatliko savo veiklos. Jei taip techniškai žiūrint, valdyba būtų atsakinga už ūkinę dalį, o taryba – už šviečiamąją kultūrinę dalį“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas A. Nekrošius.

Komisijos vadovas teigė, kad „iš esmės tai yra galios išskaidymas, kad nebūtų koncentruojama visa galia vienose rankose“.

„Dabar iš esmės vieno generalinio direktoriaus rankose, ir mes tą galią norėtumėm padalinti visiems kolektyviai, kaip yra Europos Sąjungos valstybėse“, – teigė A. Nekrošius.

Pagal siūlymus, LRT valdybą turėtų formuoti LRT taryba, ji spręstų dėl narių skaičiaus, kokių pareigybių atstovai turėtų būti deleguojami.

Dėl šių išvadų dar balsuos visas Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.

Susieja su kadencija

Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.

Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.

Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.

Valdantieji sako taip depolitizuojantys tarybos veiklą, tuo tarpu LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad yra būtent atvirkščiai – taip politikai įgytų tiesioginę įtaką nacionaliniam transliuotojui.

„Siūloma depolitizuoti, kad nebūtų skiriama vienu ypu didelis skaičius tarybos narių, būtų išskaidyta pamečiui, kad nebūtų vienu ypu įtakojama. Mes norėtume, kad būtų išskaidytas skyrimas ir ta įtaka sumažėtų“, – aiškino A. Nekrošius.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad toks reguliavimas prieštarauja gerajai Europos transliuotojų sąjungos (EBU) praktikai. EBU rekomenduoja, kad tarybą sudarytų ne daugiau kaip trečdalis politikų deleguotų atstovų.

„Visiškai priešingai – tai kaip tik didesnis priklausomumas nuo politikų, nes šiuo metu taryba sudaroma taip, kad tarybos narių ir Seimo narių, prezidento kadencijos nesutampa, po šių pakeitimų tos kadencijos pradės sutapti, ką tai reiškia – Seimo nariai arba prezidentas turės tiesiogiai savo narius taryboje“, – žurnalistams po komisijos posėdžio Seime sakė LRT vadovė.

LRT vadovė: siūlymai kelia nerimą

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė žurnalistams komentuodama Seimo komisijos išvadas teigė, kad jos „kelia nerimą“.

„Man kelia nerimą šitos išvados“, – sakė LRT vadovė, teigdama, kad atsiradę pasiūlymai didelį kiekį turinio adaptuoti neįgaliesiems, apriboti galimybę gauti pajamas iš internetinio portalo reklamos ir kiti „riboja galimybes vykdyti kokybiškai savo misiją, transliuoti tai, kas yra patrauklu ir įdomu žiūrovams“.

LRT vadovė taip pat nuogąstavo, kad siūloma steigti valdyba netaptų politizuota.

„Skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas iš visuomenės, Seimo narių yra suprantamas, bet tai neturėtų tapti priežastimi politizuoti nacionalinį transliuotoją“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Aiškiai neapibrėžta valdybos ir tarybos rolė, kaip bus sudaroma valdyba, ar tas valdybos sudarymas bus apsaugotas nuo politizavimo, ar bus užtikrintas teisingas mechanizmas, sudėti saugikliai, kad ten nepapultų tiesiogiai politikų deleguoti atstovai“, – pažymėjo LRT vadovė.

Ji taip pat teigė, kad dalį komisijos rekomendacijų dėl viešųjų pirkimų, skaidrumo, informacijos viešinimo LRT pradėjo įgyvendinti nelaukdama komisijos išvadų. Išvadose siūloma, kad jos pateikti siūlymai būtų įgyvendinti iki kovo.

Pirkimai – su pažeidimais

Praėjusią savaitę komisija jau patvirtino išvadų dalį, susijusią su LRT vykdytais viešaisiais pirkimais, turto valdymu.

Išvadomis konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.

Teigiama, kad daugiau nei pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų įvyko dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia – 17 – tokių pirkimų buvo 2017 metais.

Komisija, remdamasi VPT duomenimis, sako nustačiusi atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos rengtos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, tad daroma prielaida, jog galėjo būti sudaromos sąlygos, kad konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.

Taip pat komisija nusprendė dėl Administracinės komisijos neveikimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Išvadų tekste teigiama, kad LRT Administracinė komisija iki 2017 metų rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. eurų.

Anot išvadų, pastaroji aplinkybė leidžia abejoti tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 tūkst. eurų, pagrįstumu bei teisėtumu, ir kelti prielaidas, kad „neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad VPT yra nustačiusios vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų“.

Išvadomis LRT tyrimo komisijos pirmininkui A. Nekrošiui pavedama komisijos vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašant įvertinti, ar neturėtų būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, nes LRT Administracinės komisijos neveikimas 2013–2017 metų laikotarpiu galėjo padaryti didelę žalą valstybės biudžetui.

Opozicija vadina spaudimu

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Ji darbą turėjo baigti iki spalio 8 dienos.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"