Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo ruduo tapomas skirtingomis spalvomis

 
2017 08 31 12:00
Didžiausi artėjančios Seimo rudens sesijos įtampos šaltiniai - neaiški koalicijos ateitis ir kitų metų biudžetas.
Didžiausi artėjančios Seimo rudens sesijos įtampos šaltiniai - neaiški koalicijos ateitis ir kitų metų biudžetas. Alinos Ožič nuotraukos

Seimas baigia planuoti rugsėjo 10-ąją prasidėsiančios rudens sesijos darbus. Visos politinės jėgos sutaria, kad pagrindinė visų sprendimų ašis – kitų metų biudžeto projektas. Dramatizmo veiksmui suteiks valdančiųjų laivą draskančios aistros.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų nuomone, artėjantis politinis sezonas, nors koalicijoje yra nesutarimų, turėtų būti darbingas ir konstruktyvus. Idėjų gausa žada neatsilikti „valstiečių“ partnerė vis dar esanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), į kai kuriuos bendražygių pasiūlymus žvelgianti per savo prizmę.

Tuo metu Seimo opozicija, prisimindama pavasario sesijos pamokas, optimizmu netrykšta. Esą, kol valdantieji aiškinsis tarpusavio santykius, apie veiklos konstruktyvumą kalbėti neverta.

Įtampos šaltinių netrūks

LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojo Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, didžiausias sesijos įtampos šaltinis bus biudžeto klausimai. „Mūsų tikslas – socialiai jautrus biudžetas. Tačiau neabejoju, jog oponentai stengsis tai sumenkinti ir parodyti, kad „valstiečiai“ yra visiškai nejautrūs. Kitaip tariant, susidursime su save nepopulistinėmis vadinančių partijų labai populistiniais pasiūlymais, kurie, žinoma, sulauks rezonanso visuomenėje. Seime tai sukels diskusijų laviną“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „valstietis“.

Kitas įtampos šaltinis – neaiški koalicijos ateitis. V. Sinkevičius tikino, kad LVŽS rengiasi visiems galimiems atvejams. „Matome, kokie mūšiai vyksta LSDP. Greičiausiai partijos skyrių sprendimas bus išeiti. Mes tam ruošiamės, svarstome visas darbo užtikrinimo galimybes. Vis dėlto matau, kad patyrę socialdemokratai jaučia įsipareigojimą rinkėjams, frakcija siunčia pozityvius signalus, kad yra pasirengusi dirbti toliau“, – aiškino „valstietis“.

Kita vertus, jis pripažino visiškai įsivaizduojantis mažumos Vyriausybės darbą. „Reikėtų didelio susitelkimo, nes mes juk nesame ta politinė jėga, kuri Seime dirba penkias kadencijas. Gal reikėtų atskirų susitarimų su kitomis frakcijomis. Visada pabrėžėme nacionalinės vienybės svarbą. Jei kitos frakcijos manys, kad gali paremti mūsų darbus, esame pasirengę su jomis kalbėtis. Svarbiausia, kad nebūtų politinių dividendų reikalavimo“, – dėstė seniūno pavaduotojas.

Be kitų rudens aktualijų, V. Sinkevičius išskyrė naujos Energetikos strategijos svarstymą, finalinį Lietuvos pasirengimą tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.

Parengė pasiūlymus

LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas vylėsi, kad sesija bus sėkminga. „Rudenį priimsime svarbiausią finansinį dokumentą – biudžetą, kuris numatys gaires, kaip žmonės gyvens praėjus 100 metų nuo valstybės atkūrimo“, – sakė parlamentaras. Geresnio gyvenimo viziją turėtų padėti įgyvendinti ir socialdemokratų parengtas „socialiai jautrių pasiūlymų paketas“.

Kalbėdamas apie LSDP pasirinkimą dėl koalicijos J. Olekas sakė, jog linkstama prie to, kad partneriams bus siūloma patobulinti koalicijos sutartį . „Čia turime konkrečių pasiūlymų – kolegos rengia specialų memorandumą“, – užsiminė J. Olekas. Tačiau jei LSDP vis dėlto tektų dirbti „konstruktyvios opozicijos sąlygomis“, politiko nuomone, veikla per daug nesikeistų. „Žinoma, įgyvendinti teikiamus pasiūlymus būtų mažiau galimybių, nors mūsų parengti projektai turėtų tikti visų pažiūrų politikams“, – sakė socialdemokratas.

Vis dėlto jis pažymėjo įžvelgiantis LVŽS lyderių norą tęsti bendradarbiavimą. „Rinkimų pažadai yra viena, o jų įgyvendinimas praktikoje – kur kas sudėtingesnis dalykas. Matau, kad partnerių požiūris pamažu keičiasi“, – kalbėjo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas.

Tarp LSDP pateiktų projektų yra pasiūlymai didinti bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, vaiko pinigus, taip pat įvesti progresinius mokesčius, keisti nekilnojamojo turto mokestį.

Baiminasi chaotiškumo

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma spėjo, kad darbas per rudens sesiją bus vangus ir chaotiškas, ypač kol paaiškės valdančiosios koalicijos likimas.

„Matau, kad ir Vyriausybė nelabai aktyviai dirba, jos posėdžių darbotvarkėse tebūna keli ar keliolika klausimų. Tuo metu ankstesnės Vyriausybės per posėdį įveikdavo 30 ir 40 klausimų. Todėl spėju, kad ir Seimo plenariniai posėdžiai bus trumpi ir neefektyvūs, bus plūduriuojama, kaip ir praėjusią sesiją“, – sakė J. Razma.

Jo nuomone, veiklos gali padaugėti dėl parlamentinės Antikorupcijos komisijos šiuo metu aktyviai atliekamų tyrimų. Be to, savo žodį dėl apkaltos dviem Seimo nariams turėtų tarti Konstitucinis Teismas. „Tai bus daugiau viešųjų ryšių sesija“, – tvirtino konservatorius.

TS-LKD frakcija pasiryžusi teikti pasiūlymus švietimo ir aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos, kai kuriems ekonominiams bei su žemės ūkiu susijusiems projektams. J. Razma prognozavo, kad socialdemokratai koalicijos nepaliks, net jei partijos skyriai nuspręstų kitaip. „Manau, jie ras kokią kitą formą santykiams įteisinti. Socialdemokratams turimi postai per daug brangūs, kad taip lengvai, pagal signalą iš skyrių, jų atsisakytų. Patyrusių politikos žaidėjų ten netrūksta, tikrai išvingiuos“, – sakė seniūno pavaduotojas.

Jis taip pat nemato rimtų požymių, rodančių galimą LVŽS frakcijos skilimą, nors „žmonės ten labai skirtingi“. „Svarbiausia, kad partijos vidaus problemos neužgožtų valstybės interesų. Iki Europos Sąjungos pirmūnių mums dar toli, todėl negalime sau leisti tarpusavio santykių aiškinimosi prabangos. Juolab kad ir tarptautinė padėtis nėra geriausia“, – pažymėjo J. Razma.

Opozicija jėgų nevienys

„Manau, kad valdančioji dauguma spręs savo ir Vyriausybės stabilumo problemas, o ne valstybės klausimus. Todėl visi konstruktyvūs darbai liks nuošalyje“, – sakė Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, nesvarbu, ar socialdemokratai nuspręs trauktis, ar ne, LSDP neišvengs vidaus krizės. Tokiu atveju rinkėjų problemos vėl liks antrame plane. „O norėtųsi, kad valdantieji dirbtų darniai ir priiminėtų sprendimus“, – kalbėjo E. Gentvilas. Per rudens sesiją LS išskirtinį dėmesį ketina skirti įstatymo, susijusio su žemės pardavimo saugikliais, pataisoms. „Siūlau šį įstatymą apskritai naikinti. Jis naudingas „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui ir kitiems stambiesiems žemvaldžiams, kurie gali supirkinėti palyginti pigią žemę. Europos Komisija konstatavo, kad šis įstatymas pažeidžia europinę teisę, todėl vis tiek reikės kažką keisti. Gerai būtų istoriją užbaigti ir žemės rinką pagaliau padaryti laisvą. Manau, jog eisime kompromiso keliu – stengsimės, kad kuo daugiau saugiklių būtų panaikinta“, – teigė E. Gentvilas.

Frakcijos seniūnas prisipažino nemanantis, kad šią sesiją liberalams ir konservatoriams pavyks suvienyti jėgas. „Niekas apie tai nekalba. Be to, konservatoriai juk žada formalizuoti savo santykius su „valstiečiais“. Tai kaip mes galime jiems siūlyti turėti opozicijos lyderį, jei jie pasirengę dirbti su valdančiaisiais?“ – dėstė E. Gentvilas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė vylėsi, kad šią sesiją pirmiausia bus priimami sprendimai, kurių laukia visuomenė. „Kol kas nė vienoje srityje situacija nepagerėjo, todėl tikrai ne laikas aiškintis, kas yra svarbesnis“, – sakė ji. Parlamentarė priminė, kad LLRA-KŠS frakcija pirma įregistravo projektus, kuriais siūloma šeimoms mokamus vaiko pinigus didinti iki 120 eurų. „Rėmėmės Lenkijos patirtimi, kur vaiko pinigai siekia 500 zlotų. Jau dabar matyti, kad toks sprendimas buvo naudingas – gerokai išaugo gimstamumas“, – teigė R. Tamašunienė.

Be to, LLRA-KŠS ragins grįžti prie vaistų kainų problemos ir siūlys, kad 75-erių sulaukę pensininkai jiems būtinus vaistus galėtų gauti nemokamai. Prisidėti prie valdančiosios koalicijos LLRA-KŠS strimgalviais nepuls. „Mes nesivaikome postų. Tačiau pastangas mažinti socialinę atskirtį, o tai numatyta ir mūsų programoje, palaikysime“, – aiškino R. Tamašunienė.

Lauras Bielinis: "Manyčiau, kad valdančioji dauguma pratęs negerą tradiciją veikti chaotiškai, siūlyti antro plano problemas spręsti kaip pagrindines."
Lauras Bielinis: "Manyčiau, kad valdančioji dauguma pratęs negerą tradiciją veikti chaotiškai, siūlyti antro plano problemas spręsti kaip pagrindines."

Esminių problemų nespręs

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis prognozavo, kad rudens sesija nebus darbinga. „Tiek tarp „valstiečių“, tiek tarp socialdemokratų vyksta vidaus diskusijos, matyti aiškių nesutarimų. Nesugebama tarpusavyje susitarti net dėl tokio formalaus dalyko kaip Vytauto Landsbergio statusas. Todėl manyčiau, kad valdančioji dauguma pratęs negerą tradiciją veikti chaotiškai, siūlyti antro plano problemas spręsti kaip pagrindines, o esminiai, Lietuvai svarbūs klausimai liks nuošalyje“, – sakė politologas.

Jis nenorėjo spėlioti, paliks LSDP koaliciją ar ne, tai paaiškės jau po mėnesio. „Matome, kad partija pasidalijo į dvi dalis – tuos, kurie norėtų likti, ir tuos, kurie norėdami laikytis tam tikrų principų siūlo išeiti iš koalicijos. Gali būti, kad remdamiesi tais principais jie išsireikalaus iš partnerių kitokių sąlygų, kurios leistų jiems pasilikti“, – kalbėjo L. Bielinis.

Politologo manymu, dar neišnyko ir pačios LVŽS skilimo pavojus. „LVŽS taip ir nesusiformavo kaip vientisa politinė ideologinį pagrindą turinti struktūra. Tai grupė žmonių, kurie atėjo į sąrašą paskui lyderį. Tačiau jie jau nemato Seime tokios ryškios atramos kaip anksčiau. Ar LVŽS skils, priklausys nuo to, kaip lengvai „valstiečius“ į savo pusę patrauks kitos frakcijos. Manyčiau, tokie procesai vyksta, „valstiečius“ įtikinėja, kalbina, gundo. Mano galva, įvyks ne tiek skilimas, kiek lėtas pavienių narių perėjimas tiek į kairę, tiek į dešinę“, – sakė ekspertas.

Jis neatmetė galimybės, kad, pasitraukus socialdemokratams, į koaliciją galėtų būti prikalbinta LLRA-KŠS. „Tarp LLRA-KŠS ir LVŽS iš esmės nėra jokių diskusijų, leidžiančių teigti, kad jie nesutaria. Priešingai, matome, kad pirmieji apskritai vengia valdančiųjų kritikos. Iš principo jie gali tapti koalicijos partneriais, pakeisti socialdemokratus bet kuriuo momentu“, – aiškino L. Bielinis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"