Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo narys pokario kovas prilygino Ispanijos pilietiniam karui

 
2017 11 14 13:38
Dainius Kepenis /
Dainius Kepenis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimui antradienį svarstant projektą dėl 2018-ųjų paskelbimo laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago metais „valstietis“ Dainius Kepenis pasiūlė pastatyti bendrą paminklą laisvės kovotojams ir stribams.

„Aš pritariu A. Ramanausko-Vanago metams, bet žodis „partizanai“ – dviprasmis. Partizanai buvo ir vienoki, ir kitokie. Mes turime galvoti apie tuos žmones, kurie jautriai priims tą žinią. Siūlyčiau šalia partizano Ramanausko-Vanago metų paskelbti susitaikymo, atgailos metais ir pastatyti paminklą tiems žmonėms, kad užmirštų tas problemas visiems laikams“, – antradienį per Seimo posėdį kalbėjo D. Kepenis.

Jis pasakojo šeštadienį dalyvavęs žmogaus mirties metinių minėjime ir sužinojęs šiurpią tos šeimos istoriją. Anot parlamentaro, būtent ši istorija ir sukėlė jam klausimų dėl A. Ramanausko-Vanago metų paskelbimo.

„Šeštadienį, kai aš netikėtai sužinojau vienos šeimos baisią istoriją, kur penki žmonės buvo nužudyti kaime. Jie buvo paprasti žemės darbininkai. Sakau: tai turbūt stribai nužudė. Sako: ne, miškiniai. Jie surinkę dokumentus apie tai. (...) Pasirodo, kad po karo apie 20 tūkst. žmonių buvo iššaudyta be teismo ir ne visuomet buvo aišku, kas tą padarė, buvo verčiama kaltė vieni kitiems. Mes turėsime apie 20 tūkst. šeimų, kurioms šiandien draskysime žaizdą“, – tvirtino „valstietis“.

„Aš pasiūliau statyti susitaikymo ir atgailos paminklą. Kadangi kiekviename kaime tokių žmonių buvo ir neaiškumų visokiausių buvo. Ne aš sakiau banditų terminą, žmonės minėjo, vadino miškinius banditais, nes jie iššaudė dorų žmonių šeimą, išprievartavo motiną. Aš buvau metinėse, žmogus numirė, nes 20 metų kankinosi nerasdamas tiesos, iš streso“, – sakė D. Kepenis.

Seimo nario pasiūlymas sukėlė parlamentarų pasipiktinimo bangą.

„Būtų pirmas bendras paminklas aukoms ir budeliams. Atrodo, kai kam neaišku, kas – aukos, kas – budeliai. Man tai aišku“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Konservatorius Andrius Kubilius stebėjosi pasiūlymu užmiršti savo istoriją ir laisvės kovotojus.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui 2018-uosius paskelbti A. Ramanausko-Vanago metais. Už tai balsavo 90 parlamentarų. Kad nutarimas būtų priimtas, liko dar vienas balsavimas Seime.

Seimo nutarimo projekte teigiama, kad 2018-uosius paskelbiant A. Ramanausko-Vanago metais, siekiama pabrėžti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija ir pagerbti šią Lietuvai bei jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę.

Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti A. Ramanausko-Vanago metų programą, skirti lėšų jai įgyvendinti.

Taip pat prašoma kitąmet skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrui A. Ramanausko-Vanago galimos palaidojimo vietos archyviniams, archeologiniams ir ekspertiniams tyrimams.

Prieš Seimui priimant minėtą nutarimą viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė viešai buvo suabejojusi A. Ramanausko– Vanago nuopelnais. Remdamasi KGB dokumentais ji teigė esą A. Ramanauskas – Vanagas nebuvo kankinamas, o pats bandė nusižudyti, išdavė visus jam padėjusius žmones. Vėliau šiuos savo teiginius ji pripažino klaida ir melu.

„KGB savo laiku su partine nomenklatūra labai pratino žmones prie jų skleidžiamo apgaulės ir melo. To melo ir apgaulės buvo ne tik viešumoje, kur nors parašytuose straipsniuose „Faktai kaltina“ ir panašiuose, tačiau buvo ir jų sudarytose bylose“, – antradienį netiesiogiai atsakydamas R. Vanagaitei tvirtino parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas.

Anot jo, paprasti žmonės gali ir nesužinoti visų šiurpių detalių, nes jos iš tiesų baisios.

„Pavyzdžiui, perskaičius jo bylos istoriją, parašytą ranka, (...) ten yra daugiau išvadų, o tose išvadose parašyta, kad jam buvo nupjautas pirštas, buvo išdurta akis ir daugybė kitų kankinimo požymių. Išties tai daugiau kankinimai siekiant psichologiškai palaužti žmogų, kuris daugiau kaip dešimtmetį buvo Dzūkijoje vertinamas kaip laisvės kovotojų lyderis. Tik ignoruojantis karo metų padėtį ir partizanų taikytus karo meto įstatymus, nematantis plačios KGB išlaikomų agentų veiklos ir apimties, nežinantys ir nematę Maskvoje slepiamų antipartizaninių dalinių dokumentų, gali kalbėti apie pokario rezistencijos idealizavimą. Tai buvo karas, kai okupantai taikė itin brutalias priemones ir niekas jų nevaržė“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad nėra jokių duomenų, jog A. Ramanauskas-Vanagas būtų prisidėjęs prie Holokausto.

Nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro prieš kelias savaites buvo susitikęs su Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku Arūnu Gumuliausku ir tikino, esą A. Ramanauskas– Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu.

„Kad Vanago metai bus, aš iškart supratau po mano susitikimo su E. Zuroffu, kada nebuvo pateikta nieko. Absoliučiai nieko. Tik buvo pateikti tam tikri kaltinimai, kurie buvo visiškai nepamatuoti ir neobjektyvūs“, – antradienį sakė A. Gumuliauskas.

Po Seimo posėdžio LŽ pakalbino D. Kepenį ir pasiteiravo, kokios buvo jo intencijos ir kaip jis pats vertina kilusį šurmulį. Seimo narys atsakė: „Pirmiausia opozicija pasakė, kad reikia užmiršti. Aš nesiūlau užmiršti mūsų didvyrių, aš už tai, kad būtų Vanago metai. Bet jie sako, kad siūlau užmiršti. Nesiūlau, tai melas yra, nesiūlau užmiršti. Antras dalykas – aš nesiūlau statyti paminklo žudikams ir nukentėjusiems, aš siūliau susitaikymo ir atgailos paminklą. Taip ir vadinasi – susitaikymo ir atgailos paminklas. Nes tokių pavyzdžių yra pasaulyje, vat ispanai tokį paminklą pasistatę, ten irgi buvo, žmonės žudė vieni kitus, tautiečiai. Tai susitaikykim ir mes taip pat. Ir aš nesakau, kad šiaip sau, o sakau, kad žmonės kenčia iki šiol daug metų ir jie ne vieni. Tai žinot, ką tai reiškia, kiek šeimų kasdien apie tai galvoja, tai gal geriau tą žaizdą užgydykim, susitaikymo ir atgailos paminklas, bet ne paminklas žudikams ar ką čia minėjot. Tai vat buvo du melagingi komentarai. Vat pažiūrėkit, ką reiškia nešvari politika, tą ir reiškia, kad pasakai viena ir čia pat tau primeta kita ir neduoda pasisakyti.“

Kadangi politikas pateikė paminklo Ispanijos pilietiniam karui pavyzdį, LŽ pasiteiravo, ar partizaninę rezistenciją bei jos slopinimą Seimo narys taip pat laiko pilietiniu karu. „Ne ne, aš nediskutuoju tais klausimais, aš tiesiog paimu vieną atvejį, kurį neseniai sutikau kaime, pamačiau kiek žmonių kankinasi dėl neteisybės“, – pasakojo D. Kepenis.

Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A. Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A. Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, po metų nuteistas mirties bausme.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"