Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo nariai nenusiskriaudė, o biudžetininkams sotesnio gyvenimo teks palaukti

 
2017 12 08 9:30
Viešojo sektoriaus darbuotojų algos didės keliais eurais, Seimo narių – keliasdešimčia./
Viešojo sektoriaus darbuotojų algos didės keliais eurais, Seimo narių – keliasdešimčia./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas vakar nustatė, kad bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojami biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimai, kitąmet sieks 132,5 euro. Dėl to per krizę sumažintos viešojo sektoriaus darbuotojų algos didės keliais eurais, Seimo narių – keliasdešimčia.

Bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojami biudžetininkų atlyginimai, per devynerius metus taip ir negrįžo į prieškrizinį lygį, kai siekė 141,9 euro. Vakar Seimas žengė minimalų žingsnelį. Parlamentarai balsavo, kad bazinis dydis kiltų dviem eurais. Valdantieji tokiu sprendimu džiaugėsi, opozicija jį vadino gėdingu. Šiam epitetui pritarė ir profsąjungos.

Seimo pirmininko alga padidės 52 eurais, paprasto parlamentaro – 40 eurų. Tie, kurie uždirba mažai, „praturtės“ 8–10 eurų.

Seimūnai praturtės

Prieš kelias savaites kelios biudžetinių įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Seimą ir paragino bazinį pareiginės algos dydį pakelti daugiau nei dviem eurais – bent iki 137 eurų. Anksčiau tai siūlė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), bet įsiklausęs į Vyriausybės argumentus, kad pareiginės algos bazinio dydžio padidinimas vienu euru valstybės biudžetui atsieitų per 21 mln. eurų, sutiko su 132,5 euro.

Labiausiai dėl tokio sprendimo kils iš biudžeto mintančių turtingiausiųjų atlyginimai. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko alga padidės 52 eurais, paprasto parlamentaro – 40 eurų. Tie, kurie uždirba mažai, „praturtės“ 8–10 eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausančio Povilo Urbšio pasiūlymas parlamentarų algų kėlimą dėl bazinio dydžio atidėti iki kitos kadencijos kolegoms neatrodė patrauklus. Valdantieji ramino, kad per kelerius metus reikšmingai padidės visų biudžetininkų darbo užmokestis. Seimo SRDK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, jog šis tarnautojų atlyginimų kilstelėjimas – tik pradžia. Anot jo, šią kadenciją „valstiečiai“ didins algas „ne dešimtimis, o šimtais eurų“.

Seimas buvo dosnus prokurorams. Visų lygių prokuratūros darbuotojų atlyginimai kitąmet didės 500–940 eurų. Vyriausybės iniciatyvą atskirais įstatymais kelti darbo užmokestį prokurorams ir kitiems teisėsaugininkams kritikavo buvęs SRDK vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis ragino nepriimti selektyvių sprendimų, o matyti visus Lietuvos žmones. „Jie sėdi prie televizorių ir žiūri, ką mes išdarinėjame“, – vakar per Seimo posėdį priminė A. Sysas.

Nepagarba žmonėms

„Tai tiesiog pasityčiojimas. Kitokio žodžio nerandu. Prokurorams atlyginimai didinami šimtais eurų, net neturint pinigų biudžete, o kitiems – vos 7 ar 8 eurais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė pasipiktinimo neslepiantis SRDK narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Jo manymu, bazinį dydį buvo galima didinti bent iki 134 eurų, tačiau tuomet būtų reikėję atsisakyti „protekcionistinės priedų mokėjimo sistemos, kuri priklauso nuo vadovo“.

Seimas buvo dosnus prokurorams. Visų lygių prokuratūros darbuotojų atlyginimai kitąmet didės 500–940 eurų.

„Ir dar ciniškai priimtas protokolinis sprendimas, jog bus daroma viskas, kad 2020 metais būtų atkurtas prieškrizinis bazinis dydis – 141, 9 euro. Taigi krizė valstybės tarnybai baigsis po trejų metų, o išskirtinėms grupėms jau dabar su kaupu kompensavome patirtus nuostolius“, – ironizavo R. J. Dagys. Jis užsiminė matęs projektus gerokai kelti algas teisėjams, specialiųjų tarnybų pareigūnams. „Gal taip valdantieji tikisi užsitikrinti šių išskirtinių grupių lojalumą? Tikrai nesu prieš atlyginimų didinimą prokurorams, tačiau klausimas, iš kokių lėšų? Prokurorui negali būti skiriamas du kartus didesnis priedas nei daktaro disertaciją apsigynusiam mokslininkui. Turi būti elementarus saikas“, – tvirtino Seimo narys.

Anot jo, visa valstybės tarnyba šiuo metu „pakabinta“, nes daugelyje įstaigų, prisidengus pertvarkos planais, išdalyti atleidimo lapeliai. „Dabar visi darbuotojai nuolankiai turės žvelgti į vadovą, nes nežinos, ar liks dirbti, ar ne, skirs priedą ar ne. Tai visiška nepagarba žmonėms, kurie sąžiningai dirba valstybei“, – kalbėjo R. J. Dagys.

Rimantas Jonas Dagys: „Tai tiesiog pasityčiojimas. Kitokio žodžio nerandu.“
Rimantas Jonas Dagys: „Tai tiesiog pasityčiojimas. Kitokio žodžio nerandu.“

Iškreipta sistema

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovo Artūro Černiausko teigimu, krizė seniai baigėsi visiems, išskyrus biudžetininkus ir valstybės tarnautojus. Dėl sugriautos darbo apmokėjimo sistemos, kuri pagrįsta baziniu dydžiu ir koeficientais, jis įžvelgia didelį pavojų visai biudžetinei sričiai.

„Kai tiek metų bazinis dydis nekito, visų atlyginimai priartėjo prie ribos. Tiems sektoriams, kurie daugiau patriukšmauja, pinigų iš kažin kur atsiranda, jie mokami kaip priemokos ir priedai. Tačiau pats atlyginimas nedidinamas. Tai iškreipia sistemą, nes visi – ir kvalifikuoti, ir neturintys patirties ar stažo – gauna daugmaž vienodai“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Černiauskas.

Jo nuomone, anksčiau galiojusi darbo apmokėjimo sistema turėjo trūkumų, bet veikė, pirmiausia – dėl bazinio dydžio didinimo. „Kai jį sumažino ir įšaldė, iškreipė visą sistemą. Todėl mūsų pasiūlymas – baigti žaisti „geras-negeras“, „myliu-nemyliu“ ir nustatyti dydžius, kuriais remiantis tas bazinis dydis turėtų būti keliamas. Galbūt jį galima susieti su minimalia alga. Privalu nustatyti konkrečius rodiklius, kuriems pakitus būtų didinamas bazinis dydis. Tai būtų aišku, normalu, nekeltų noro žaisti politinius žaidimus“, – pažymėjo A. Černiauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"