Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo mažėjimas: atidėtas ar numarintas

 
2018 01 04 8:56
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2017-ųjų sausį valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva paleistas Seimo susimažinimo mechanizmas per metus nepajudėjo iš vietos. Vieni ekspertai neabejoja, kad tokia tuometei rinkimų kampanijai pritaikyta idėja bus numarinta, kiti pabrėžia, jog šis Seimas turi retą galimybę problemą išspręsti.

Lygiai prieš metus pritarę Konstitucijos pataisoms, kuriomis siūloma tautos išrinktųjų sumažinti iki 101, o rinkimų datą perkelti į pavasarį, Seimo nariai prie šio klausimo taip ir negrįžo. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, patikinęs, kad rinkėjams duotų pažadų valdantieji neatsisako, pripažino, jog tesėti juos nebus taip paprasta, kaip tikėtasi. Net naujausias variantas, pagal kurį parlamente dirbtų 121 Seimo narys, vargu ar surinktų 94 balsus, reikalingus sprendimui priimti.

Net naujausias variantas, pagal kurį parlamente dirbtų 121 Seimo narys, vargu ar surinktų 94 balsus, reikalingus sprendimui priimti.

Per pastaruosius porą dešimtmečių reti Seimo metai apsieidavo be iniciatyvų mažinti parlamentarų skaičių. Vizijų, kiek Seime turėtų būti tautos išrinktųjų, būta įvairių – nuo 71 iki 101.

Niekas nesikeistų

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, Seimo narių mažinimo idėja, kuri per rinkimų kampaniją sutinkama labai palankiai, vėliau, kai reikia imtis realių darbų, paprastai išblėsta. „Ir „valstiečiai“ apie tai pradeda kalbėti, kai ima kristi jų reitingai ar jie ką nors prisidirba. Tai tarsi dar vienas primityvus mėginimas įsiteikti menkai politiškai išprususiai visuomenei, turinčiai minimalų supratimą apie valstybės valdymą ir svarbiausios institucijos – parlamento – funkcijas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė.

Anot jos, nežinia kodėl niekas nediskutuoja, koks būtų rezultatas sumažinus Seimo narių, kaip kokybiškai pagerėtų politika. „Niekas nepagerėtų. Kokybiškai politiką gali pagerinti tik atsakingesnis rinkėjų balsavimas ir atsakingesnis naudojimasis teise kandidatuoti“, – teigė R. Urbonaitė. Jos nuomone, jei Seimo nariai dirbtų kokybiškai, patys savęs nediskredituotų, tai parlamentarų skaičiaus mažinimo klausimo darbotvarkėje apskritai nebūtų. „Gal šią problemą reikėtų pirmiausia spręsti? Tada nereikės mažinti“, – kalbėjo ekspertė. Jos įsitikinimu, šis Seimas, kaip ir ankstesni, minėtos Konstitucijos pataisos nepriims.

Palankus metas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, baigia bręsti situacija, kai Seimo narių skaičiaus mažinimas atrodys logiškas ir racionalus veiksmas. „Pastaraisiais metais dėl emigracijos, demografinių tendencijų būtų visiškai racionalu svarstyti, kad Lietuvai užtektų 121 Seimo nario. Tokį kompromisį sprendimą pasiekti būtų lengviau. Ir opozicijos atstovams būtų sunku tam nepritarti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Jo teigimu, būtent šis Seimas turi realią, o ne teorinę galimybę sumažinti parlamento narių skaičių. Pirmiausia, pasak A. Krupavičiaus, tokį žingsnį aktyviai remia didžiausia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, taip pat kai kurios mažesnės frakcijos. „Kai kuriose partijose, pavyzdžiui, Socialdemokratų, keičiasi politikų kartos. Tie politikai, kurie jau mato savo karjeros pabaigą, potencialiai gali būti tarp pritariančiųjų Seimo narių skaičiaus mažinimui. Taigi tikimybė, kad gali atsirasti toks projektą palaikančiųjų blokas tikrai daug didesnė, nei buvo kada nors anksčiau“, – pažymėjo jis. Jei šią kadenciją nepavyktų sumažinti Seimo narių skaičiaus, būsimiems parlamentams toks uždavinys taptų problema.

Demokratijai nepakenktų

Anot Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus, kiek turėtų būti Seimo narių – 141, 121 ar 111, yra diskusijų reikalas. Jo teigimu, Seime pateiktos Konstitucijos pataisos nepadarytų žalos bendrai konstitucinei sistemai ir demokratijai. Tačiau teisininkas abejojo, ar Seimui pavyks įgyvendinti sumanymą.

„Iškart sumažėtų galimybė patekti į Seimą tiek partijoms, tiek vienmandatininkams. Todėl kiekvienas parlamentaras prieš balsuodamas, matyt, galvos ne tik apie valstybės reikalus arba viešąjį interesą, bet ir apie savo perspektyvas. Surinkti 94 balsus nelengva, pataisų iniciatoriams teks įtikinėti kolegas. Nesu tikras, ar Seimas bus pajėgus įtvirtinti tokias pataisas“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs V. Sinkevičius.

Pernai kovą dešimtys žinomų visuomenės veikėjų viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti pasiūlymui mažinti Seimo narių skaičių. Jie perspėjo, kad Konstitucijos keitimas pagal politines užgaidas kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, o tai itin pavojinga esant dabartinei geopolitinei situacijai.

„Dažnas Konstitucijos kaitaliojimas reiškia pačios valstybės nuvertėjimą ir nuvertinimą. Taip gali būti destabilizuota Lietuvos teisinė ir politinė sistema, kuri užtikrina mūsų pilietinių teisių ir laisvių apsaugą. Bet koks pamatinių konstitucinės sąrangos elementų reformavimas turi būti sistemingas, labai gerai apgalvotas, išdiskutuotas ir deramai argumentuotas išankstinėje diskusijoje“, – teigta kreipimesi. Jį pasirašė ir pirmasis faktinis atkurtos nepriklausomos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"