Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimo dienotvarkėje – lietuvių sugrąžinimo klausimas

 
2017 12 17 18:13
Pagal projektą, atvykstantis asmuo nebūtinai turėtų būti Lietuvos pilietis.
Pagal projektą, atvykstantis asmuo nebūtinai turėtų būti Lietuvos pilietis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas svarstys Grįžimo įstatymo projektą – juo siūloma pritraukti į Lietuvą su ja susijusius asmenis, žadant paramą persikelti, integracijai, aprūpinimui būstu.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiam konservatoriaus Kęstučio Masiulio parengtam projektui, jį toliau svarstys Seimo komitetai.

„Mes valstybėje turime dvi dideles problemas, su kuriomis nesusidorojame, – tai emigracija ir regionų nykimas. Pasiknaisiojęs istorijoje, kitų valstybių patirtyje atradau, kad yra teigiama patirtis. Izraelis ir Airija – dvi valstybės, iš kurių mes turėtume pasimokyti“, – taip savo projektą pristatė K. Masiulis.

Parlamentaras sakė nemanantis, kad pagal šį įstatymą suskubtų grįžti emigravę žmonės iš Vokietijos, Švedijos, Norvegijos, tačiau siūlė atsigręžti kad ir į Venesuelą, Rusiją, vidurinės Azijos valstybes.

„Įsivaizduokite, ką reiškia žmogui, jeigu jo pajamos tik keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį, jeigu reikia duonos stovėti“, – konservatorius tikino, kad Lietuva gali tapti svajonių šalimi žmonėms, jei tik jie turės realią pagalbą persikelti.

Pagal projektą, atvykstantis asmuo nebūtinai turėtų būti Lietuvos pilietis, tai galėtų būti ir „su Lietuva istoriškai susijęs asmuo su savo šeimos nariais“. Su Lietuva istoriškai susijęs asmuo apibrėžiamas kaip „turintis istorinių ryšių su Lietuva, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos interesus asmuo su savo šeimos nariais“.

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Egidijus Vareikis klausė, kokie būtų saugikliai, kad Lietuva netaptų pabėgėlių traukos centru.

„Jei aš būčiau koks nors verslininkas, aš atsivežčiau žmonių lietuviškais vardais, bet gal ne visai šviesiaodžių, ir sakyčiau, kad jie sako, jog jie lietuviais nori būti. Kur tas filtras?“ – sakė E. Vareikis.

K. Masiulis atsakė, kad yra reikalavimas dėl pilietybės arba nuopelnų Lietuvai, pateikęs pavyzdį, kad tokiu įstatymu galėtų pasinaudoti, tarkime, Afganistane lietuvių kariams vertėjavę žmonės.

Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Rimantas Sinkevičius klausė, ar skirdama lėšas žmonių iš užsienio perkėlimui į Lietuvą valstybė nenuskriaus čia skurdžiai gyvenančių žmonių.

„Išeina taip, kad tas sūnus brangesnis, kuris ne su tėvu gyvena, o išvyko ir paskui nusprendė grįžti. Bet yra ir kiti sūnūs, mūsų piliečiai, kurie nenori išvykti, čia vargelį vargsta. Jiems reikia padėti, mano supratimu“, – sakė R. Sinkevičius.

Konservatorius atsakė, kad nereikia būti pavyduoliams, o atvažiavę žmonės „dažniausiai kabinasi ir pridedamąją vertę kuria“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"