Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seime – šimtmečio turgus

 
2018 02 17 12:00
Seimo kanceliarija kiekvienam parlamentarui už 272,25 euro pasiūlė įsigyti 20 tokių ženkliukų./LRS nuotrauka
Seimo kanceliarija kiekvienam parlamentarui už 272,25 euro pasiūlė įsigyti 20 tokių ženkliukų./LRS nuotrauka

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį politikai pasitiko prisisegę jubiliejinius ženkliukus. Jie buvo pirkti iš to paties gamintojo, bet tik vieniems kainavo apie 5, o kitiems – net apie 13 eurų.

„Laba diena. Seimo valdybos sprendimu gaminami 100-mečiui skirti Seimo ženkliukai. Kiekvienas Seimo narys gali įsigyti iki 20 vnt. (išankstinio apmokėjimo sąskaitos pridėtos). Apmokėjus bus išrašytos sąskaitos faktūros. Ženkliukus galima paimti 010 kabinete antruosiuose rūmuose nuo pirmadienio. Pagarbiai, Antanas Dimaitis“, – parlamentarai suglumo gavę tokį Seimo kanclerio pavaduotojo A. Dimaičio raštą ir prie jo prisegtą išankstinio mokėjimo sąskaitą 272,25 euro.

Šiuos pinigus kiekvienas Seimo narys turėjo sumokėti iki vasario 14 dienos. Sąskaita už 20 ženklelių vasario 6 dieną išrašyta UAB „Alpera“ vykdančiojo direktoriaus Pauliaus Maciulevičiaus.

To anksčiau niekada nebuvo

„Tokius Seimo narių aprūpinimus saldainiais ar ūkio prekėmis ir tokią informaciją ignoruoju, tad nieko neįsigijau“, – „Lietuvos žinių“ paklausta, ar pirko 20 ženkliukų, teigė parlamentarė Ingrida Šimonytė. Beje, ji nenaudoja parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Vitalijus Gailius taip pat sakė ženklelių nepirkęs. Jurgis Razma pasiūlymu irgi nesusidomėjo. Jis pripažino, kad gal kokį vieną ženklelį sau ir būtų įsigijęs, bet teigė nesuprantantis, kaip Seimo valdyba „įsivaizdavo 20 panaudojimą“.

„Matyt, atsirado kokie paslaugos siūlytojai, kurie labai mokėjo įtikinti asignavimų valdytojus pirkti jų produkciją. Neprisimenu tokio atvejo, kad Seimo valdyba atsiųstų net išankstinio mokėjimo sąskaitas siūlydama ką nors pirkti. Matyt, tai dabartinės Seimo politinės vadovybės įtaka, nes anksčiau to nebūdavo“, – svarstė J. Razma. Jo nuomone, 100-mečiui paminėti reikėtų kuo mažiau blizgučių ir kuo daugiau tikro jausmo, meilės tėvynei, kuri išreiškiama ne ženkliukais.

Nutarta tik dovanoti

Tačiau kaip šios jubiliejinės prekybos fabulą „Lietuvos žinioms“ papasakojo Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, parlamento valdyboje nebuvo jokios kalbos apie siūlymą parlamentarams masiškai pirkti ženkliukų.

Buvo priimtas nutarimas, kad Seimas nupirks 3 tūkst. ženkliukų, kurie bus padovanoti valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto Seimo posėdžio dalyviams: parlamentarams, svečiams, Seimo kanceliarijos darbuotojams, pasirašysiantiems Valstybės atkūrimo 100-mečio deklaraciją. Tačiau Seimo kanclerio pavaduotojo A. Dimaičio parlamentarams išsiųstame laiške nebuvo nė užuominos, kad jie visi gaus dovanų po ženkliuką.

„Buvo nutarta nupirkti 3 tūkst. ženkliukų ir visus juos padovanoti. Kas inicijavo siūlymą jų pirkti daugiau? Tikrai ne Seimo valdyba. Seimo kanceliarijoje man buvo paaiškinta, kad ženkliukus įsigijo kaip mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu“, – Seimo valdybos nutarimo vykdymo peripetijas aiškino A. Nekrošius.

Seimo kanclerio pavaduotojo A. Dimaičio versija kitokia. Esą buvo Seimo narių pastebėjimų, kad siūlomi jubiliejiniai ženkliukai ne visai atitinka jų norus. Tad buvo paprašyta juos šiek tiek adaptuoti Seimui, gamintojai tai ir padarė. Anot A. Dimaičio, valdyboje svarstyta, kad 20 ženkliukų – optimalus skaičius. Bet esą pirkti jų būtent tiek neprivaloma, tad kai kas perka vieną, kiti – 20.

Arvydas Nekrošius: „Buvo nutarta nupirkti 3 tūkst. ženkliukų ir visus juos padovanoti. Kas inicijavo siūlymą jų pirkti daugiau? Tikrai ne Seimo valdyba.“

Paklaustas, kodėl kaip gamintoja pasirinkta „Alpera“, A. Dimaitis aiškino, kad ši bendrovė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui gamino kitus ženkliukus, tad jai buvo lengviausia juos adaptuoti Seimo poreikiams.

„Kadangi idėja kilo paskutinėmis prieš pat jubiliejų dienomis, todėl į ją ir kreipėmės. Priimtas sprendimas, kad Seimo užsakymu gaminamų ženkliukų skaičius bus baigtinis – 5 tūkst. numeruotų egzempliorių, nes tai neturi būti masinis leidimas, kad ženkliukai turėtų tam tikrą vertę ir po 100 metų“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Dimaitis. Seimo kanclerio pavaduotojas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad viešojo pirkimo konkurso nebuvo, jam nebeliko laiko, nes dėl 100-mečio ženkliukų Seimas susigriebė likus tik porai savaičių iki šventės.

UAB „Alpera“ vykdantysis direktorius P. Maciulevičius negalėjo pasakyti, kiek ženklelių Vasario 16-osios išvakarėse Seimo nariai įsigijo individualiai, mat sirgo įmonės buhalterė. Bet jis tikisi, kad parlamentarai jų norės įsigyti ir po jubiliejaus iškilmių.

Kaina skiriasi kelis kartus

„Alperos“ vadovas informavo, kad jubiliejinius ženklelius gamino ne tik Seimui ir Vyriausybei, bet ir Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Vidaus reikalų ministerijoms, ambasadoms bei kitoms valstybės institucijoms, kurios kreipėsi su tokiais prašymais. Šios bendrovės tinklalapyje nurodoma, kad valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų ženkliukų kaina – 5–7 eurai. Seimo nariai už specialiai pagamintą vieną ženkliuką dėžutėje turi sumokėti 13,61 euro (su PVM).

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Paklaustas, kodėl skiriasi labai panašių ženkliukų kaina, A. Dimaitis atsakė: „Alpera“ pasiūlė savo kainą, truputį pasiderėjome. Bet per dvi savaites juos padaryti ne taip paprasta.“ Į tokius parlamento kanclerio pavaduotojo argumentus Seimo pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius atsakė replika: „Tai kodėl kai kas miegojo ir anksčiau nekėlė tokio klausimo?“

A. Nekrošius sakė pats nepasinaudojęs siūlymu už 13,61 euro pirkti ženklelį, nes rado kur kas pigesnį variantą.

„Jubiliejaus proga nutariau padovanoti 100 Lietuvos vėliavų, o kartu ir po jubiliejinį ženkliuką. Vyriausybėje paklausiau, kur gaminami tokie ženkliukai. Individualiai užsisakiau jų 100 po 4 eurus ir dėžutes po 1,25 euro (be PVM). Seimo nupirkti ženkliukai tokie pat, tik juose įspaustas stilizuotas Seimo ženklas, o dėžutė ne plastikinė, bet odinė“, – lygino A. Nekrošius.

Vyriausybės kanceliarija „Lietuvos žinias“ informavo įsigijusi 1 tūkst. ženkliukų už 2,4 tūkst. eurų (be PVM). Seimo nariams išsiųstoje sąskaitoje to paties gamintojo ženklelis, A. Nekrošiaus žodžiais, besiskiriantis tik įspaustu Seimo logotipu ir dėžele, kainuoja 11,25 euro (be PVM). Žodžiu, prekė beveik ta pati, o kaina kelis kartus didesnė.

Nors Vyriausybė taip pat vykdė mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu (jis leidžiamas, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 tūkst. eurų be PVM) ir žodžiu apklausė tik vieną tiekėją (tai leidžiama, kai sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 tūkst. eurų be PVM), bet sugebėjo ženklelius nusipirkti kur kas pigiau. Pasak Vyriausybės kanceliarijos „Lietuvos žinioms“ atsiųsto atsakymo, „Alpera“ pasirinkta vadovaujantis kainos, kokybės, dizaino kriterijais.

Vis dėlto kaip Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis Seimą galėjo užklupti taip netikėtai, kad jubiliejinius ženklelius teko gaminti itin skubiai ir dar gerokai permokant? Kodėl Seimo kanceliarija valstybės atkūrimo 100-mečio proga vienai privačiai bendrovei užsimojo padaryti išskirtinę dovaną – ne tik užsakyti 3 tūkst. keliskart brangesnių nei kitoms valstybės institucijoms ženklelių, bet ir per 2 tūkst. jų bandyti įsiūlyti įsigyti Seimo nariams?

„Išsiaiškinsime, kieno iniciatyva buvo imta siūlyti nupirkti jų daugiau, nei buvo nuspręsta“, – žadėjo Seimo pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.

Anksčiau neapsieita be kyšių

Beje, „Alpera“, 1997 metais įkurta dailiųjų ir juvelyrinių spalvotųjų metalų dirbinių projektavimo, gamybos ir prekybos įmonė, savo tinklalapyje skelbia, kad jos nuolatiniai klientai – aukščiausios valstybės institucijos ir įstaigos: Seimas, prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Tačiau „Alperai“ bendraujant su valstybės institucijomis būta ir ne tokių džiaugsmingų akimirkų. Prieš porą metų teismai „Alperos“ direktorių P. Maciulevičių pripažino davus kyšį ir skyrė piniginę baudą. Teismai įrodė, kad už viešuosius pirkimus atsakinga sostinės policijos pareigūnė paėmė kyšį ir rūpinosi, kad „Alpera“ laimėtų konkursus. Kai buvo paskelbtas konkursas piniginėms, papuoštoms policijos simbolika, pagaminti, „Alpera“ jas jau buvo pagaminusi, nors dar net nebuvo paskelbti konkurso rezultatai.

Ta pati policijos pareigūnė anksčiau reikalavo ir, kaip įtariama, gavo kyšį, kad P. Maciulevičiaus vadovaujama bendrovė laimėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl laikrodžių su Lietuvos policijos ženklu įsigijimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"