Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seime prasideda apkaltų sezonas

 
2017 12 20 8:00
Apkaltos gali ir neprireikti, jei Kęstutis Pūkas apsispręstų mandato atsisakyti savo noru. /
Apkaltos gali ir neprireikti, jei Kęstutis Pūkas apsispręstų mandato atsisakyti savo noru. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl kūniškų aistrų Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Toks Konstitucinio Teismo (KT) verdiktas reiškia viena – parlamentaro laukia apkalta. Pats K. Pūkas teisybės nusiteikęs ieškoti Strasbūre.

Po Naujųjų į pratęstą sesiją susirinksiančių parlamentarų laukia pirmoji šią kadenciją apkalta. Pirmajam šią procedūrą teks atlaikyti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariui 65-erių K. Pūkui. Tiesa, apkaltos gali ir neprireikti, jei parlamentaras apsispręstų mandato atsisakyti savo noru. K. Pūko apkaltą Seime numatyta svarstyti sausio 12 dieną.

Žinių iš KT penktadienį gali sulaukti ir parlamentaras Mindaugas Bastys. KT turėtų skelbti išvadą, ar Seimo narys sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais.

Kęstučio Pūko elgesys atitinka ir priekabiavimo dėl lyties, ir seksualinio priekabiavimo požymius, nors parlamentaras neigia tai daręs.

Jei K. Pūkas netektų mandato, jo vietą Seime turėtų užimti „tvarkiečių“ rinkimų sąraše pirmoji už brūkšnio likusi buvusi ilgametė parlamentarė Ona Valiukevičiūtė. M. Basčio atveju tektų rengti naujus rinkimus, nes politikas į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje.

Įžvelgė lūžį

KT vakar konstatavo, kad, įtariama, seksualiai priekabiaudamas prie jo padėjėjomis įsidarbinti norėjusių ar šias pareigas ėjusių merginų, K. Pūkas pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. KT pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, KT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė. Pasak pirmininko, K. Pūko elgesys atitinka ir priekabiavimo dėl lyties, ir seksualinio priekabiavimo požymius, nors parlamentaras neigia tai daręs.

Seimo nario paaiškinimai teismui nepasirodė įtikinami. Nors KT jau konstatavo netinkamo K. Pūko seksualinio elgesio faktą, D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad parlamentaro elgesys buvo vertinamas ne per Baudžiamojo kodekso, o per kitų įstatymų prizmę. „Šita išvada negali būti aiškinama kaip pagrindas bet kuriai kitai teisinei atsakomybei, taigi ir baudžiamajai“, – sakė teisininkas.

K. Pūko elgesį tyrusios Seimo specialiosios komisijos vadovės Dovilės Šakalienės teigimu, KT sprendimas yra „lūžis ir politine, ir teisine prasme“. „Galutinis sprendimas dabar yra Seimo rankose“, – tvirtino ji. Pasak politikės, K. Pūkas ir jo gynėjai tiek Seimo procesą, tiek bylos nagrinėjimą KT bandė paversti „priekabių, kabinėjimosi ir žeminimo procesu“. „Labai džiaugiuosi, kad KT nepasidavė, tvirtai išsakė savo išvadą ir labai aiškiai išdėstė, kodėl žmogaus orumo žeminimas nėra suderinamas su įstatymo leidėjo, Seimo nario, aukšto politinio pareigūno statusu“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Nuomonė vieninga

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, taip pat Seimo frakcijų vadovai neabejojo, kad K. Pūkas neteks mandato. Vyriausybės vadovas mano, kad klausimų, kaip balsuoti, niekam nekyla. Jo požiūriu, Seimo narys taip elgtis negali. „Manau, balsavimas bus vieningas. Vertybiniu požiūriu abejonių mums nekyla“, – sakė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad frakcija balsuos už K. Pūko pašalinimą iš Seimo. „Seimo nariai turėjo pakankamai laiko susidaryti nuomonę, kaip reikėtų vertinti situaciją. Mes palaikysime apkaltą“, – žadėjo G. Landsbergis. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juozo Oleko akimis, socialdemokratai „neturės argumentų nepritarti Konstituciniam Teismui“. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė, kad frakcija nuo pat pradžių palaikė apkaltos procesą. „Vienareikšmiškai – balsuosime“, – teigė E. Gentvilas. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis taip pat mano, kad frakcija K. Pūko nepasigailės.

Pats K. Pūkas KT sprendimą dėl sulaužytos priesaikos vadino neteisingu ir žadėjo skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). Jo nuomone, pagrindo tokiam sprendimui nebuvo, teismas tiesiog „siekė populiarumo“. K. Pūkas sakė dar neapsisprendęs, ar mandato atsisakys laisva valia. „Nieko nesu padaręs, neturėčiau trauktis, bet pažiūrėsiu, kokia bus situacija“, – teigė politikas.

Tris kadencijas Seime dirbusi Ona Valiukevičiūtė sakė esanti nusiteikusi vėl imtis parlamentinės veiklos. / Alinos Ožič nuotrauka
Tris kadencijas Seime dirbusi Ona Valiukevičiūtė sakė esanti nusiteikusi vėl imtis parlamentinės veiklos. / Alinos Ožič nuotrauka

Byla strigo

Išvados dėl K. Pūko veiksmų Seimas kreipėsi dar gegužę. Procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos. KT savo išvadoje rėmėsi septynių liudytojų parodymais, taip pat kitais įrodymais. Seimo specialioji komisija yra konstatavusi, kad K. Pūkas neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, nes bendraudamas su jo padėjėja dirbusia bei Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos siekiančiomis merginomis veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba pažemino kandidačių orumą, diskriminavo jas dėl socialinės padėties. Kad prokurorai galėtų K. Pūkui pateikti įtarimus dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, Seimas gruodžio 5 dieną panaikino parlamentaro teisinę neliečiamybę.

KT padarius išvadą, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas balsuoja, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

Norėtų grįžti

Tris kadencijas Seime dirbusi O. Valiukevičiūtė sakė esanti nusiteikusi vėl imtis parlamentinės veiklos. „Dvylika metų praleidusiai Seime iš pradžių buvo labai sunku atitrūkti nuo aktualijų, nes buvau įpratusi visur bėgti. Paskui supratau, kad visai neblogai ir pailsėti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė O. Valiukevičiūtė. Ji sakė ir dabar sekanti Seimo darbą, tačiau K. Pūko apkaltos procesu nesidominti.

Metus dirbantis Seimas O. Valiukevičiūtei palieka dvejopą įspūdį. „Nesu iš tų, kurie linkę viską kritikuoti. Bet kokiuose darbuose, srityse stengiuosi įžiūrėti bent mažumėlę pozityvumo“, – teigė buvusi parlamentarė. Labiausiai O. Valiukevičiūtė sakė norinti pagirti D. Šakalienę, kuri užbaigė jos kurtą projektą dėl draudimo mušti vaikus. Per tris kadencijas buvusi Seimo narė prisiminė dirbusi įvairiuose komitetuose, tačiau artimiausi jai buvo – Švietimo, mokslo ir kultūros (dabar tai – du komitetai) bei Žmogaus teisių. „Mano veikla daugiausia ir buvo susijusi su žmogaus teisėmis“, – sakė ji. Pasak O. Valiukevičiūtės, kad ir kur ji dirbo – su valdančiaisiais ar opozicijoje, – stengėsi „pinigus gauti ne už dyką“.

Ankstesnės apkaltos

Seime iki šiol buvo surengtos trys rezultatyvios apkaltos, per kurias postą prarado prezidentas, o mandatus – du Seimo nariai. 2004 metų balandį už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų buvo pašalintas Rolandas Paksas. Seimas paskelbė, kad jis pažeidė Konstituciją, kai suteikė pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui, leido jam suprasti apie teisėsaugos tyrimą ir protegavo artimų asmenų interesus verslo įmonėje. Tai buvo pirmoji Europos istorijoje surengta apkalta prezidentui.

2010 metų lapkritį parlamentas panaikino darbo metu Pietryčių Azijoje atostogavusio Seimo Krikščionių partijos frakcijos nario Lino Karaliaus mandatą, o už L. Karalių Seimo posėdyje balsavęs frakcijos seniūnas Aleksandras Sacharukas mandatą išsaugojo.

2014 metų birželį Seimas per apkaltą panaikino „Drąsos kelio“ atstovės Neringos Venckienės mandatą. Prieš tai buvusi teisėja dingo iš Lietuvos ir daugiau kaip metus nesirodė Seime. Manoma, kad ji slapstosi JAV. Šios šalies Teisingumo departamentas yra priėmęs Lietuvos prašymą dėl eksparlamentarės ekstradicijos. N. Venckienei yra pareikšta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagrindiniai įtarimai – dėl neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo, jos viešinimo, teismo įžeidimo, teismo sprendimų perduoti brolio Drąsiaus Kedžio dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei nevykdymo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"