Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seime planuojama kanceliarijos pertvarka: trys „valstiečiai“ susirinko ir nusprendė?

 
2018 08 08 11:35
AFP/Scanpix nuotrauka

Seimo valdyba liepos pabaigoje nutarė, kad reikia pertvarkyti parlamento kanceliariją. Pranešimą spaudai išplatinęs vicepirmininkas Arvydas Nekrošius teigė, kad taip bus mažinama biurokratija ir efektyvinimas darbas. Tačiau panašu, kad tiek parlamento opozicijai, tiek „valstiečių“ koalicijos partneriams planuojama pertvarka – naujiena.

Siekia mažinti biurokratiją

Dėl Seimo kanceliarijos pertvarkos nubalsuota buvo paskutinę liepos dieną vykusiame valdybos posėdyje. Jame tą kartą dalyvavo pusė iš 6 valdybos narių – parlamento vadovas Viktoras Pranckietis ir jo pavaduotojai „valstiečiai“ Rima Baškienė ir A. Nekrošius.

Jame tą kartą dalyvavo pusė iš 6 valdybos narių – parlamento vadovas Viktoras Pranckietis ir jo pavaduotojai „valstiečiai“ Rima Baškienė ir A. Nekrošius.

Netrukus po priimto sprendimo buvo išplatintas A. Nekrošiaus pranešimas, kuriame parlamentaras teigė, kad Seime įsišaknijusi biurokratija tapo pagrindiniu trukdžiu efektyviam darbui, todėl privaloma imtis pokyčių. Jo teigimu, tai, kas galėtų būti padaryta per trumpą laiką, – čia užtrunka per ilgai. Galiausiai net menkos problemos sprendimas užsitęsia dėl to, kad institucija veikia ne taip efektyviai, kaip turėtų.

„Šie struktūros pakeitimai leis greičiau pasiekti norimus rezultatus. Juk vis dėlto derėtų orientuotis į geriausią rezultatą, o ne ilgą, kartais betikslį procesą. Turime eiti teisinga kryptimi ir atsisakyti būrio vadų, pavaduotojų ir kitokių pavadinimų, kurie labiau skambūs, nei naudingi. Daug metų žodis „biurokratija“ asocijuojasi su neefektyvumu. Norime šį įvaizdį keisti ir pradėsime nuo savęs“, – situaciją komentavo A. Nekrošius.

Pasak politiko, kai kurie Seimo skyriai užsiima beveik analogiška veikla, todėl atskirų skyrių egzistavimas ne tik prailgina biurokratinius procesus, bet ir kasmet kainuoja mokesčių mokėtojams. Nuspręsta, kad dalies skyrių neliks, o jų funkcijos bus integruotos į kitų skyrių darbą. Taip pat bus reorganizuojamas Komisijų sekretoriatas, keisis jas aptarnaujančių patarėjų pavaldumas.

I. Degutienė: trys „valstiečiai“ susirinko ir nusprendė

Nors Seimo pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė sakė, kad apie kanceliarijos pertvarką buvo kalbėta su kitais parlamento valdybos nariais, vienintelė opozicijos atstovė valdyboje konservatorė Irena Degutienė, paklausta apie pertvarką, tikino nieko nežinanti.

„Aš jos nemačiau, nieko nežinau ir niekas to su mumis nederino. Kitas dalykas, kaip jie galėjo priimti sprendimą trise, jei nebuvo kvorumo. Be jų trijų dar yra Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė ir aš. Juridiškai tai taip, bet keistokai atrodo – trys „valstiečiai“ susirinko ir nusprendė“, – stebėjosi I. Degutienė.

Vicepirmininkas Arvydas Nekrošius./ Alinos Ožič nuotrauka
Vicepirmininkas Arvydas Nekrošius./ Alinos Ožič nuotrauka

Liepos 31-osios posėdžio protokole nurodoma, kad sprendimas dėl kanceliarijos pertvarkos priimtas bendru sutarimu, kitaip tariant, tam pritarė V. Pranckietis bei R. Baškienė ir A. Nekrošius.

Irena Degutienė: „Aš jos nemačiau, nieko nežinau ir niekas to su mumis nederino. Kitas dalykas, kaip jie galėjo priimti sprendimą trise, jei nebuvo kvorumo.“

Pasak I. Degutienės kalba, kad planuojama kažkokia pertvarka, už kurią atsakingas A. Nekrošius, buvo, bet opozicijos atstovės niekas su pertvarkos planais nesupažindino. „Tad aš tikrai komentuoti jos negaliu“, – sakė I. Degutienė.

Nebūtų pertvarkai pritarę?

Pasirodo, kad ne tik opozicija apie planuojamą kanceliarijos pertvarką girdėjo tik užuominas. Kaip portalas LRT.lt sužinojo iš Seimo vicepirmininkės, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narės Irenos Šiaulienės, apie tai, kokia pertvarka planuojama, nežinojo ir „valstiečių“ koalicijos partneriai.

Irena Degutienė.
Irena Degutienė.

„Deja, plačiau diskutuota nebuvo, apie tai, kokia ji bus. Tikrai ne. Buvo tokios labai bendro pobūdžio kalbos, bet kad būtų išsamiai pristatyta, kas ir kaip, to nebuvo. Čia atsakingas A. Nekrošius, jis kuruoja šitą sritį. Bet didesnių diskusijų nebuvo. Nežinau, kaip taip nutiko“, – komentavo I. Šiaulienė, pridurdama, kad pavasario sesijos metu valdyba turėjo gan daug darbų.

Jos paklausus, ar jai buvo žinoma, kad toks sprendimas buvo priimtas, politikė lakoniškai atsakė: „Dabar jau taip.“

Anot jos, atskirais klausimais pokalbių būta ir, kaip sakė, I. Šiaulienė, koalicijos partneriai tikrai žinojo „socialdarbiečių“ poziciją – nepritarti kanceliarijos pertvarkai.

„Tokio pobūdžio pertvarkai nepritartume. Visos pertvarkos nežinau, bet ten buvo ir dėl Transporto departamento kai kurių klausimų ir t. t.“ – sakė I. Šiaulienė.

Paklausta, ar jos nuomone, sprendimas dėl pertvarkos priimtas dalyvaujant tik trims „valstiečiams“, nes jie žinojo, kad „socialdarbiečiai“, kurių valdyboje yra du, nepritars jai, I. Šiaulienė atsakė: „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.“

Irena Šiaulienė./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Irena Šiaulienė./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Atleidimai – neišvengiami

Pasak Seimo pirmosios vicepirmininkės R. Baškienės, apie reikalingą kanceliarijos pertvarką Seimo valdyboje diskutuota jau seniai, apie tai kalbėta ir su pavieniais valdybos nariais, ir jos valdybos posėdžių metu. Sprendimas dėl pokyčių liepos 31-osios posėdyje priimtas vienbalsiu sutarimu. Anot parlamento vicepirmininkės, tą dieną nebuvo svarstyti jokie nauji klausimai.

Kaip portalas LRT.lt sužinojo iš Seimo vicepirmininkės, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narės Irenos Šiaulienės, apie tai, kokia pertvarka planuojama, nežinojo ir „valstiečių“ koalicijos partneriai.

„Sprendimas priimtas, kad pradėtume tam ruoštis, kad kanclerė galėtų rengti dokumentus, planuotis. Tai ne paskutinis svarstymas. Tai nėra toks esminis pertvarkymas, kokį įsivaizduojame. Visos institucijos – ir ministerijos, ir Seimas – galvoja, kaip optimizuoti savo veiklą, kaip viską atlikti racionaliau“, – kalbėjo R. Baškienė.

Kaip sakė parlamentarė, diskutuojant apie planuojamus pokyčius svarstyta ir pasekti ministerijų pavyzdžiu atsisakant Seimo vicekanclerio pareigybės. Ji sakė pasitikinti kanclere, kuri įvertino situaciją ir pateikė pertvarkos projektą.

Paklausta, kiek darbuotojų po pertvarkos liks be darbo, R. Baškienė tikslaus skaičiaus pasakyti negalėjo, tačiau pripažino, kad atleidimų iš pareigų bus. Tiesa, ji patikino, kad visi darbuotojai, kurie neteks darbo, bus atleisti pagal visus Darbo kodekse numatytus reikalavimus – perspėjant tinkamu laiku ir išmokant išeitines.

„Bus įspėjimas, išeitinės kompensacijos, kurios privalo būti pagal Darbo kodeksą. Viskas bus atlikta tariantis su Teisės departamentu, kad nieko nepažeistume ir nenuskriaustume“, – sakė R. Baškienė, pridurdama, kad galutiniai skaičiavimai dėl reformos bus pateikti kitam Seimo valdybos posėdžiui.

Irena Baškienė.
Irena Baškienė.

Mažės vadovų skaičius

Komentuodami planuojamą pertvarką Seimo kanceliarijos atstovai teigė, kad šį kartą ketinama panaikinti 4 vadovų pareigybes. Paskutinį kartą vadovaujančio personalo skaičius buvo sumažintas 2015 metais. Tuomet buvo peržiūrėta Kanceliarijos struktūra ir nuspręsta vietoje 76 vadovų palikti 50. Po dabar planuojamų pokyčių jų liks 46.

Komentuodami planuojamą pertvarką Seimo kanceliarijos atstovai teigė, kad šį kartą ketinama panaikinti 4 vadovų pareigybes. Paskutinį kartą vadovaujančio personalo skaičius buvo sumažintas 2015 metais.

„Siekiant sumažinti biurokratijos, tarpinių derinimo grandžių, kanceliarijoje nelieka Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės. Kaip rodo nusistovėjusi geroji praktika kitose valstybės institucijose, tose srityse, kuriose būtina spręsti sudėtingus uždavinius ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą, tokias funkcijas atlieka departamentai. Jų vadovai, esant poreikiui, turi kompetencijų pavaduoti įstaigos vadovą. Tokia praktika bus taikoma ir Seimo kanceliarijoje.

Taip pat dėl minėtų pokyčių naikinamos Komisijų sekretoriato vedėjo, Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėjo ir Veiklos administravimo departamento Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigybės“, – teigiama Seimo kanceliarijos raštu pateiktuose atsakymuose.

Šiuo metu parlamento kanceliarijoje užimtos 427 pareigybės – iš jų 261 valstybės tarnautojų ir 167 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Tiesa, kanceliarijos atstovai negalėjo pasakyti, kiek jų po pertvarkos neteks darbo. Anot jų, tai paaiškės tik įgyvendinant pakeitimus.

„Kaip minėta, darbas vyks efektyviau. Be to, priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, didės atlyginimai valstybės tarnautojams, tačiau tam papildomų asignavimų nebus prašoma.

Dėl 4 vadovaujančių pareigybių panaikinimo numatomas asignavimų sutaupymas 2019 m. – iš viso apie 127 tūkst. Eur. Taip sutaupomi asignavimai, skiriami vadovų darbo užmokesčiui. Tačiau naikinamas pareigybes užimantiems darbuotojams bus pasiūlytos kitos laisvos pareigos, todėl tikri skaičiai aiškės įgyvendinant pokyčius“, – teigė kanceliarijos atstovai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"