Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas žengė vieną žingsnį dėl Rolando Pakso

 
2018 03 27 11:18
Rolandas Pakasas nekantriai laukia Seimo sprendimo./
Rolandas Pakasas nekantriai laukia Seimo sprendimo./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai antradienį pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kad per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias kandidatuoti ir į Seimo narius, ir į prezidentus.

Už projektą po pateikimo balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, 19 susilaikė.

Konstitucijos pakeitimą pristatęs „tvarkietis“ Rimas Andrikis teigė, kad per septynerius metus nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl R. Pakso Konstitucijos pataisos likimas nepajudėjo iš mirties taško. Todėl jis vylėsi, kad ši pataisa turėtų stumtelėti šitą problemą link finišo.

Pagal projektą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo praėjus dešimčiai metų galėtų būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu, taip pat galėtų būti skiriamas ministru, premjeru bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turėtų teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

Seimas anksčiau po pateikimo yra pritaręs konservatorių ir liberalų Konstitucijos pataisų projektui, kuris R. Paksui būtų leidęs kandidatuoti tik į Seimo narius, taip pat draustų būti renkamam į Seimo vadovybę. Už šias pataisas balsavo 99 Seimo nariai, du buvo „prieš“ ir dešimt susilaikė.

„Šis projektas besąlygiškai neatitinka EŽTT sprendimo“, – antradienį Seime sakė R. Andrikis.

„Siūloma įtvirtinti Konstitucijos nuostatas, kad kai kurie Seimo nariai, patyrę apkaltą, turi mažesnes teises negu kiti Seimo nariai. Man atrodo, kad tai akivaizdus Konstitucijos prieštaravimas“, – tvirtino jis.

„Paliekant tokį apribojimą, kad kuris nors Seimo narys negali eiti Seimo pirmininko ir pavaduotojo pareigų, faktiškai įtvirtinamas tas pats draudimas iki gyvos galvos eiti kurias nors pareigas. Apie tai EŽTT pasakė, kad nėra teisinga“, – pabrėžė R. Andrikis.

Be to, anot „tvarkiečio“, konservatorių pataisa nėra išbaigta, nes ji apima tik Seimo narius ir prezidentą, bet nekalba apie kitus pareigūnus, kurie duoda konstitucinę priesaiką – teisėjus, valstybės kontrolierių ir pan.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė nematantis didelio skirtumo, kodėl per apkaltą postą praradusiam prezidentui būtų leidžiama kandidatuoti į Seimo narius, bet nebūtų leidžiama į prezidentus.

„Nėra privalomos nuostatos, kad būtinai turi būti leista (kandidatuoti – BNS) ir prezidento rikimuose, privalomai turime leisti Seimo rinkimuose, bet mes tame nematome didelio skirtumo. Jei galime leisti dalyvauti Seimo rinkimuose, galime leisti dalyvauti ir prezidento rinkimuose, taip mano dauguma frakcijos narių“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Kita vertus, jis pripažino nesąs tikras, ar ši pataisa surinks reikiamą balsų skaičių, todėl, anot jo, svarstomas ir kita, anksčiau pateikta Konstitucijos pataisa, pagal ją per apkaltą pašalintas asmuo galėtų kandidatuoti tik į Seimo narius.

Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu teigė, kad reikia „baigti spekuliacijas, kai kas nors bando kalbėti, kad manęs neleidžia,“ ir priimti sprendimą.

„Žmonės, Lietuvos piliečiai tegu nusprendžia, kas yra vertas tų pozicijų“, – sakė jis.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seimas prieš trejus metus bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios kandidatuoti ir į Seimą, ir prezidentus.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus, su trijų mėnesių pertrauka.

R. Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"