Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas užtrenkia duris verslui

 
2017 01 31 9:40
Verslininkai nesupranta, kodėl Seimas siekia nuo jų atsitverti./Alinos Ožič nuotrauka
Verslininkai nesupranta, kodėl Seimas siekia nuo jų atsitverti./Alinos Ožič nuotrauka

Valdančiųjų dominuojamoje Seimo valdyboje radosi idėja apriboti asocijuotų struktūrų atstovų galimybes lankytis parlamente. Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės tikinimu, taip siekiama mažinti lobistinių grupių įtaką. Tuo tarpu verslo asociacijų vadovai svarsto, kad Seimo naujokai mėgina pridengti menką savo kompetenciją, apsisaugodami nuo rimtų diskusijų ir stiprių oponentų.

„Atvirai sakysiu: lobistai, ypač prieš Kalėdas, buvo užplūdę Seimą, įtikinėdami naujuosius parlamentarus ir perduodami savo interesus. Seimo nariai kreipėsi į parlamento valdybą ir paprašė: „Būkite geri, gal galite juos sustabdyti.“ Todėl svarstėme tokį variantą: atsakomybę už kiekvieno lobisto, prašančio nuolatinio leidimo lankytis Seime, vizitą turėtų prisiimti konkretūs parlamentiniai komitetai“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė Seimo vicepirmininkė, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) viena vadovių R. Baškienė.

Seimo LVŽS frakcijos atstovo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininko Povilo Urbšio manymu, pastaruoju metu matoma politikų baimė bendrauti su verslo atstovais. „Po nuskambėjusių korupcinių skandalų neretai susidaro įspūdis, kad Lietuvos politikai norėtų bėgti ir slėptis nuo verslininkų, taip vengdami bet kokių abejonių, esą jų ryšys gali būti savanaudiškas. Manau, kad verslo ir politikos santykis turėtų būti skaidrinamas užkertant kelią tokioms abejonėms. Juk kitose valstybėse politikai sieja verslo interesus su valstybės interesais“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Nėra ko vaikščioti kasdien

Anot R. Baškienės, prieš kelias savaites vykusiame Seimo valdybos posėdyje išsakyta mintis, kad į parlamentinių komitetų posėdžius, klausymus, kitus renginius, kuriuose asocijuotų struktūrų atstovai norėtų išreikšti savo poziciją dėl vieno ar kito įstatymo, jie galėtų patekti su vienkartiniu leidimu, o ne vaikščioti „kiekvieną dieną“.

„Seimas yra darbas. Į jį ateina tie, kurie Seime dirba nuolat. Gerbiami lobistai Seime kasdien nedirba, todėl ir linkstame laikytis pozicijos, kad jeigu jiems reikia ateiti į konkretų renginį, už jį atsakingas komitetas ar atskiras Seimo narys turėtų išrašyti leidimą. Tokiu atveju žinosime, kas ir pas ką ėjo, kas už tą apsilankymą prisiima atsakomybę, nebeklius viešieji ir privatūs interesai, viskas taps aišku ir skaidru. Toks Seimo sprendimas, mano manymu, yra teisingas“, – aiškino parlamento vicepirmininkė.

Ketvirtą kadenciją Seime dirbanti R. Baškienė tvirtino, kad siūloma iniciatyva nepablogins verslo ir politikų santykių. „Ne, kodėl? Džiaugsimės kiekvieną kartą, kai apsilankys verslo atstovai. Jiems tereikės parašyti ar net paskambinti į konkretų komitetą ir pasakyti, jog nori ateiti, bei įvardyti, kokį klausimą ketina pristatyti. Leidimo išrašymas – tik konkrečios pavardės surinkimas kompiuteriu, tai labai greitas procesas. Ir viskas, asociacijos atstovas turi leidimą visą dieną būti Seime. O tie nuolatiniai vaikščiojimai ne visada yra tik dėl įstatymų projektų, kai kada kas nors turi gal ir kitų siekių“, – kalbėjo politikė.

Rima Baškienė: "Žinosime, kas ir pas ką ėjo, kas už tą apsilankymą prisiima atsakomybę, nebeklius viešieji ir privatūs interesai, viskas taps aišku ir skaidru."Alinos Ožič nuotrauka
Rima Baškienė: "Žinosime, kas ir pas ką ėjo, kas už tą apsilankymą prisiima atsakomybę, nebeklius viešieji ir privatūs interesai, viskas taps aišku ir skaidru."Alinos Ožič nuotrauka

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, esą Seimo valdybos posėdyje, minėtame R. Baškienės, „buvo tiesiog diskutuota dėl nuolatinių leidimų patekti į Seimą išdavimo“. Pasak jos, ir šiuo metu galiojančiame patekimo į Seimo rūmus apraše numatyta, kad sprendimą, suteikti ar nesuteikti nuolatinį leidimą į parlamentą kviečiamiems asmenims, pateikia konkretūs parlamentiniai komitetai. Tokios aprašo korektūros esą padarytos dar prieš rinkimus, praėjusių metų rugpjūtį. Anksčiau asocijuotoms struktūroms, norinčioms, kad jų atstovai galėtų lankytis parlamente, pakakdavo Seimui pateikti motyvuotą prašymą.

Stebisi Seimo užkardais

Asocijuotos verslo struktūros – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) – prezidentas Robertas Dargis „Lietuvos žinioms“ sakė nesuprantantis motyvų, kodėl Seimas nori apsitverti tvoromis. „Būtent asocijuotų struktūrų atstovai parlamente lankosi dėl viešojo intereso – daugiausia kalbame apie ekonomikos stiprinimą, būtinus darbus valstybei. Jeigu Seimas įsivaizduoja, kad tik jis vienas gali užsiimti teisėkūra, o piliečiai šiame procese neturėtų dalyvauti, labai gaila dėl atsirandančio naujo požiūrio“, – aiškino visų pagrindinių pramonės šakų įmones vienijančios asociacijos vadovas.

Jo teigimu, iki šiol panašių idėjų politikai neskelbė. „Su visų Seimų vadovais ir Vyriausybių atstovais visada rasdavome bendrą kalbą. Ne asocijuotos verslo struktūros trukdo Seimui dirbti. Tai platesnis klausimas: ar įsivaizduojame, kad valstybę kuria visi piliečiai, ar yra išrinktųjų kasta, kuri nori apsitverti tvoromis ir tvarkytis taip, kaip supranta. Manau, per tokius siūlymus ryškėja besikeičiantis požiūris į valstybės kūrimą, kurį demonstruoja šitas Seimas. Tai nėra gerai“, – pažymėjo LPK prezidentas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danukas Arlauskas neslėpė, kad žinia iš Seimo nuskambėjo netikėtai. „Tai pirmas toks kartas per visą Lietuvos Seimų istoriją (kai parlamentarai svarsto apriboti verslo asociacijų atstovų patekimą į rūmus – aut.). Valdančiosios LVŽS programoje labai aiškiai įrašyta nuostata gerinti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis, tad pastaroji pozicija labai keista. Tiesą sakant, toks sprendimas mane labai stipriai žeidžia“, – tvirtino jis.

D. Arlausko manymu, naujoji valdančiųjų siūloma tvarka neskaidrumą gali tik dar padidinti. „Tikriesiems lobistams, kurie atstovauja kažkieno interesams, tokie sprendimai atvers naujų galimybių, nes jie susitikimams ieškos nuošalesnių vietų, kuriose jų niekas nematytų. Mums tokio slaptumo nereikia – norime atvirai ateiti į Seimą ir išdėstyti savo poziciją“, – dėstė jis.

Seimas nori gintis nuo lobistų, bet taikiniu pasirinko asocijuotas verslo struktūras.Alinos Ožič nuotrauka
Seimas nori gintis nuo lobistų, bet taikiniu pasirinko asocijuotas verslo struktūras.Alinos Ožič nuotrauka

Pasak LDK vadovo, panašios iniciatyvos rodo naujosios valdžios bejėgiškumą. „Jie pamatė, kad diskutuoti su mumis labai sunku, nes jie neturi patirties ir žinių. Labai dažnai matome, kad jų „popsas“ subliūkšta, susidūręs su konkrečiais argumentais. Taigi įžvelgčiau norą apsisaugoti nuo kritikos ar diskusijos. Bet tokiu atveju nereikia dangstytis argumentais, esą taip kovojama su neskaidriais interesais. Identifikuokite, kas yra lobistai ir ką jie veikia, bet nerikiuokite visų į vieną gretą“, – piktinosi D. Arlauskas.

Suinteresuoti turi būti visi

Pasak Seimo VVSK pirmininko P. Urbšio, dėl pastaruoju metu viešintų korupcinių skandalų visuomenės nuomonė apie verslo ir politikų santykius Lietuvoje yra labai neigiama. „Spręsti tą problemą turėtų būti suintersuotos abi šalys, siekdamos abipusį santykį padaryti skaidresnį, o kartu keisdamos dabartinę neigiamą nuostatą, dėl kurios politikai tiesiog bijo viešai ginti šalies verslo interesus, juos tarsi atsiedami nuo valstybės interesų“, – kalbėjo jis.

Antrą kadenciją Seime dirbančio politiko manymu, blogai, kai dėl anksčiau skambėjusių istorijų visi šalies verslininkai verčiami raupsuotaisiais. „Dabar neretai kalbama: valstybei naudingas sprendimas arba verslo sprendimas. Tarsi brėžiama takoskyra tarp valstybės ir verslo. Tačiau verslo interesai gali būti ir valstybės interesai. Valstybei reikėtų judėti skaidrėjimo link, nes kol kas viešai fiksuojami tik neskaidrūs santykiai, taip iškreipiant patį požiūrį į verslą ir jo įtaką politiniams sprendimams“, – pažymėjo P. Urbšys.

R. Dargio manymu, iki šiol Lietuvoje akivaizdi nuostata, kad valstybė ir verslas stovi priešingose barikadų pusėse, yra atsinešta iš okupacinio laikotarpio. „Tada privati nuosavybė, privatūs interesai, apskritai privatus žmogus, oponuojantis bolševikinei valdžiai, buvo menkinami, baudžiami kalėjimu. Deja, iš esmės tebeturime dominuojančią ideologiją, nes šalies valdyme dalyvauja nemažai žmonių, kurie nelabai supranta, kas yra rinkos ekonomika, kaip kuriama demokratinė valstybė, taip pat to, kad visos visuomenės grupės turėtų būti tinkamai atstovaujamos kuriant valstybę. Tik tada, kai pasikeis požiūris, ateis supratimas, kad Lietuvą kuriame mes visi“, – aiškino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"