Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas tvenks laiškų upes

 
2018 01 27 12:00
Gediminas Kirkilas: “Bent pradinė atranka tikrai būtina. Jei laiškas iš Mėnulio, gal jo galima nepersiųsti.”
Gediminas Kirkilas: “Bent pradinė atranka tikrai būtina. Jei laiškas iš Mėnulio, gal jo galima nepersiųsti.” Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamento vicepirmininkai Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos atstovai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė siūlo gelbėti Seimo narius nuo laiškų, kuriuose keliamų problemų sprendimas nepriklauso politikų kompetencijai.

LSDD frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo valdybą ir pasiūlė tikslinti parlamento kanceliarijos iš piliečių gaunamų prašymų nagrinėjimo tvarką bei asmenų aptarnavimą reglamentuojančius teisės aktus. Kad Seimo vadovybei – pirmininkui, pavaduotojams, komitetams, komisijoms, jų vadovams – ne pagal kompetenciją adresuoti prašymai ir skundai netrukdytų dirbti, siūloma pavesti juos tvarkyti vienam Seimo padaliniui.

Sena problema

Anot G. Kirkilo, Seimo pirmininkas, vicepirmininkai, komitetų, komisijų vadovai neretai gauna piliečių laiškų ir skundų dėl, jų manymu, blogo teismų darbo, dėl prašymų nagrinėjimo vilkinimo valstybės institucijose, taip pat reikalavimų atleisti valstybės tarnautojus ar pareigūnus dėl netinkamo elgesio ir panašių.

„Tačiau tokiuose laiškuose ir skunduose keliami klausimai priklauso ne Seimo vadovų, komitetų pirmininkų ar Seimo kanceliarijos, o kitų atsakingų valstybės institucijų kompetencijai“, – tvirtino parlamento vicepirmininkas. Todėl, siekiant taupyti tautos išrinktųjų darbo laiką, kad jo „daugiau būtų galima skirti įstatymų leidybos reikalams“, siūloma tobulinti darbo su piliečių laiškais tvarką. „Bent pradinė atranka tikrai būtina. To pirminio skyriaus, į kurį atkeliauja laiškai, darbuotojai turėtų patys įvertinti jų turinį ir nesiųsti Seimo vadovams tokių, kurie tik be reikalo apkrautų, o laukiamo rezultato neduotų. Jei laiškas iš Mėnulio, gal jo galima nepersiųsti“, – svarstė Seimo vicepirmininkas. G. Kirkilo žodžiais, ši problema egzistuoja ne vieną kadenciją, tačiau jos išspręsti niekaip nesiseka. „Be to, dar ir kainuoja. Todėl ir norime sumažinti popierizmą bei biurokratiją“, – pridūrė vicepirmininkas. Jis patikino, kad visi ne Seimo kompetencijai priklausantys laiškai persiunčiami žinyboms, kurios gali žmonėms pateikti argumentuotus atsakymus.

Konkrečius pasiūlymus dėl tvarkos keitimo Seimo valdyba pavedė parengti parlamento kanceliarijai.

Laiškų daugėja

Seimo vicekancleris Antanas Dimaitis mano, kad Seimo vicepirmininkų pasiūlymas iš dalies yra racionalus. „Kai kurie laiškai tikrai skirti ne Seimui, o kitoms institucijoms“, – pažymėjo jis. Pasak A. Dimaičio, ir dabar į Seimą ateinantys laiškai tvarkomi pagal vieno langelio principą – registruojami ir skirstomi priimamajame. „Tačiau gaunama ir konkretiems Seimo vadovams adresuotų laiškų. Tokių priimamasis nekontroliuoja, jie keliauja tiesiai adresatams“, – aiškino vicekancleris. Seimo kanceliarijai atsiųsti elektroniniai laiškai, anot A. Dimaičio, registruojami kaip ir popieriniai.

Seimo kanceliarijos duomenimis, 2016 metais parlamentas gavo 37,5 tūkst. laiškų: 25,8 tūkst. buvo skirti Seimo nariams ir frakcijoms, 11,7 tūkst. – parlamento vadovams, Seimo padaliniams. Iš pastarųjų 899 persiųsti nagrinėti kitoms institucijoms pagal kompetenciją. Dar 11,7 tūkst. laiškų 2016-aisiais buvo atsiųsta elektroniniu būdu. Pernai Seimas gavo 2 tūkst. laiškų daugiau – 39,3 tūkstančio. Iš jų 1312 persiųsta kitoms valstybinėms įstaigoms. Dar per 14 tūkst. laiškų 2017-aisiais atėjo elektroniniais kanalais.

Renkasi paprasčiausią kelią

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, piliečiams atstovaujantis Seimas yra tarsi kempinė, turinti sugerti ir teigiamas, ir neigiamas emocijas. „Todėl natūralu, kad rinkėjai, ištikus bėdai, pirmiausia akis kreipia į Seimą. Tačiau neretai žmonės pernelyg nesigilina, ar Seimo narys gali išspręsti rūpimą klausimą, ar ne. Jie mano, kad jei Seimas – aukščiausia politinė institucija, būtent čia tikslinga kreiptis pagalbos. Todėl netrūksta tokių, kurie neieško realaus problemų sprendimo būdo, kompetencija jiems nerūpi. Šie žmonės tiesiog eina pačiu primityviausiu ir paprasčiausiu keliu – siunčia laišką į Seimą“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ir jei nesulaukia iš ten pagalbos, sako, kad Seimo nariams niekas nerūpi. „Žmonės emociškai linkę skųstis tiems, kurie valdžioje. O neradę pagalbos pradeda lieti ant politikų pyktį, išreiškia tą pyktį per rinkimus. Tačiau politikai turi būti su tuo susitaikę“, – dėstė politologė.

Ji taip pat mano, kad Seimo gaunamus laiškus būtina rūšiuoti. Tai turėtų daryti labai kompetentingi žmonės, pajėgūs įvertinti laiškuose keliamų problemų svarbą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"