Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas planuoja balsuoti dėl žvalgybos reformos

 
2012 09 25 8:19
3.lrs.lt nuotr.
3.lrs.lt nuotr.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl naujos redakcijos Žvalgybos įstatymo projekto, kuriuo reformuojama žvalgybinė veikla, priėmimo.

Svarbiausiu pokyčiu priėmus naujos redakcijos Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus jų iniciatoriai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai nurodo būsiant žvalgybinės veiklos atskyrimą nuo teisėsaugos. Balsavimas dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo priėmimo Seime planuojamas kitą savaitę.

Projektais numatoma iš naujo detaliai reglamentuoti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą - šių veiklų sampratą, tikslus, principus, informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, šios informacijos panaudojimą, apsaugą, atsakomybę už jos neteisėtą panaudojimą. Taip pat numatoma žvalgybą ir kontržvalgybą atriboti nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.

Žvalgybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jis šiuo metu nepakankamai reglamentuoja žvalgybą - jos atlikimo pagrindus, žvalgybos informacijos rinkimo būdus, surinktos informacijos teikimą suinteresuotiems asmenims, žvalgybą vykdančių institucijų koordinavimo ir kontrolės procesus.

Projektu taip pat nustatoma, kad informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės, sankcionuoja apygardų teismai.

Žvalgybos institucijos atsiskaitytų Valstybės gynimo tarybai, o šių institucijų parlamentinę kontrolę vykdytų įkurtas Seimo NSGK Saugumo pakomitetis.

Taip pat naujos redakcijos įstatymai numatytų įpareigojimą Žvalgybos institucijoms kiekvienais metais skelbti neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.

Taip pat numatoma nustatyti žvalgybos pareigūnų statusą, jų tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas.

Priėmus šiuos teisės aktus, galios netektų Valstybės saugumo departamento, Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymai.

Lietuvoje yra dvi žvalgybą vykdančios institucijos - Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"