Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą

 
2017 12 12 13:24
Biudžeto svarstymo akimirka./
Biudžeto svarstymo akimirka./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą, kuriame pirmą kartą suplanuota, kad valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15.

Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų.

„Tai socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyventimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis ilgalaikius pamatus toliau tęsti neišvengiamai svarbias reformas. Manau, kad 2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“, – po balsavimo teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai. Viešųjų finansų perteklius sudarys 0,6 proc. BVP – 0,5 punkto daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP). Jei pavyktų įgyvendinti šiuos planus, Lietuvos viešieji finansai būtų pertekliniai trejus metus iš eilės.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Pasak jo, socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.

Biudžeto ir finansų komiteto narys, valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis mano, kad biudžete atsižvelgiama į mažiausias pajamas gaunančius žmones.

„Dar labiau norėtųsi paremti jaunas, vaikus auginančias šeimas, bet šitai išspręsime 2019 metų biudžete“, – BNS sakė jis.

Opozicija pasigenda mokesčių reformos, kurią valdantieji žadėjo dar pavasarį.

„Be reformų nei sveikatos, nei švietimo neišgelbėsime“, – teigė liberalas Kęstutis Glaveckas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad kitų metų biudžetas „nėra labai blogas“ – ekonomika auga, gyventojai mokesčių sumoka vis daugiau, todėl šiek tiek didinami atlyginimai, pensijos, išmokos.

„Kita vertus, nėra didelis menas – padalinti žmonių suneštus pinigus, bet valdžios reikalas yra ne tik padalinti, bet ir pasirūpinti, kad uždirbtume daugiau, kad pyragas būtų didesnis, bet tam reikia pastangų, bet tokiems dalykams nėr nei laiko, nei idėjų,“ – BNS sakė M.Majauskas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas piktinosi, kad valstybė tuščiai švaistosi pinigais, rengdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o jie vėliau emigruoja,

Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad 2018 metų biudžetas „toks, koks ir anksčiau“: „Iš vidurinio sluoksnio paima ir apačioms atiduoda. Ir didina bendrą skurdo lygį“.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis biudžetą vadina „socialiai neorientuotu“, nes, pasak jo, jis nesudaro sąlygų gerėti dirbančių gyventojų finansinei padėčiai.

„Numatoma didelė infliacija, ekonomikos, kainų augimas bei paslaugų brangimas. Įteisinamas didelis diskriminavimas žmonių, kurie bando užsidirbti ir gyventi. Gydymui provincijoje nebeskiriama pinigų, viskas nukreipiama į centrus, nesirūpinama rajonų poliklinikų išlaikymu ir išsaugojimu,“ – BNS teigė parlamentaras.

2018 metais valstybės pajamos turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų (įskaitant beveik 2,304 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), išlaidos – 9,558 mlrd. eurų (2,101 mlrd. eurų).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"