Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas pagerbs Lietuvos laisvės lygą

 
2018 06 05 15:23
Lietuvos laisvės lygos piketas prie badaujančio disidento Petro Cidziko namelio. Nuotraukoje - Antanas Terleckas. Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas Andrius Petrulevičius
Lietuvos laisvės lygos piketas prie badaujančio disidento Petro Cidziko namelio. Nuotraukoje - Antanas Terleckas. Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas Andrius Petrulevičius lrs.lt nuotrauka

Birželio 15 dieną sukaks 40 metų, kai Antanas Terleckas įkūrė Lietuvos laisvės lygą (LLL). Minėdamas šią sukaktį Seimas ketina priimti specialią rezoliuciją.

Vertindamas LLL bekompromisę kovą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, akcentuodamas LLL keltus uždavinius ugdyti tautinį-patriotinį jaunimo supratimą rengtis atkurti valstybės Nepriklausomybę, atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į neteisėtos Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos klausimą, Seimas, pasak rezoliucijos projekto, pabrėžia, jog LLL savo viešais pareiškimais, organizuotais mitingais bei atvira konfrontacija su sovietiniu režimu iš esmės praplėtė visuomenės kritinio mąstymo ribas ir atvėrė kelią platesniam tautos atgimimo judėjimui. Taip pat pažymima, kad tautinio atgimimo laikotarpiu LLL ryžtingai kvietė visuomenę nuosekliai laikytis Laisvės bei Nepriklausomybės idealų, o LLL kelti tikslai, uždaviniai, idėjos ilgainiui tapo atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės oficialiosios politikos neatskiriama dalimi. Dėl to šiai rezistencinei tautinio atgimimo organizacijai reiškiama didžiausia pagarba. Rezoliucijoje ragina atlikti išsamius LLL veiklos mokslinius tyrimus bei juos panaudoti edukaciniams tikslams.

Rezoliucijos projektą savo parašais palaikė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos frakcijų atstovai. Tarp pasirašiusiųjų yra Seimo vicepirmininkai Rima Baškienė, Irena Degutienė, Gediminas Kirkilas, premjeras Saulius Skvernelis, taip pat Arūnas Gumuliauskas, Juozas Olekas, Audronius Ažubalis, Eugenijus Gentvilas, Rūta Miliūtė. Iniciatyvos autorius – Laurynas Kasčiūnas. Svarstyti ir priimti rezoliuciją planuojama birželio 12 dieną.

Vasarį 90-metį minėjęs Antanas Terleckas su bendraminčiais LLL įkūrė 1978 metų birželio 15 dieną. Pagrindinis LLL tikslas buvo – politinis ir tautinis žmonių sąmonės ugdymas, laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose. Iki 1988 metų gegužės organizacija veikė nelegaliai, vėliau viešai konfrontavo su režimu. Pasipriešinimo aktais, demonstracijomis, protestais ragino atkurti nepriklausomą valstybę, išvesti okupacinę kariuomenę. 1979 metų rugpjūčio 23 dieną per Vakarų radijo stotis, o vėliau pogrindžio leidiniuose paskelbė 45 narių pasirašytą memorandumą, kuriuo reikalavo panaikinti sovietų ir nacių pasirašyto pakto pasekmes. Tai buvo to meto Nepriklausomybės aktas. Memorandumu tarptautinė bendruomenė įpareigota rūpintis Baltijos valstybių laisvės atgavimu. Jo pagrindu Europos Sąjungos parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią Baltijos šalių klausimą svarstyti Jungtinėse Tautose. Tai reikšmingiausias neginkluoto periodo pasipriešinimo dokumentas. Tais pačiais metais LLL pareiškė moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei, plačiai išdėstė Lietuvos okupavimo ir inkorporavimo aplinkybes, aprašė okupantų nusikaltimus, priminė, kad nepriklausomybė yra pagrindinė tautos teisė. 1987 metų rugpjūčio 23 dieną LLL surengė pirmą antisovietinį, antiokupacinį mitingą Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"