Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės

 
2018 06 30 17:02
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų.

Už Referendumo įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir 16 parlamentarų susilaikė.

Referendumo įstatymo pataisos Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad pradėjus rudens sesiją bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl pataisų konstitucingumo.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Prieš pataisas kalbėję parlamentarai kėlė išsakė nuogąstavimus, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.

„Taisyklės pakeitimas, kuri nustato būdą, kaip mes galime keisti Konstituciją, yra sudėtingas ir dažnu atveju gali būti grėsmingas Lietuvai. Nėra pasitikėjimo Seime, kad valdančioji dauguma, gavusi instrumentą, nesugalvotų kokių nors dar papildomų pakeitimų. Pažadai, kad čia yra daroma tik šiam pakeitimui, šiuo klausimu, deja retai įtikina“, – kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Kelias, kuris siūlomas, yra apskritai teisiniu požiūriu ydingas. Negalima vienam atvejui sukurti atskiro įstatymo, o po to sakyti, kad mes jo nebetaikysim kitiems atvejams“, – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Galimus pavojus įžvelgė ir pataisas vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

„Teisės departamento manymu, Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų apsaugos standartų mažinimas yra pakankamai pavojingas dalykas“, – pataisas svarstant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje teigė departamento atstovė Ona Buišienė.

Socialdarbietis, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus ragino palaikyti pakeitimus ir taip sudaryti išvykusiems lietuviams galimybę išsaugoti savo ryšį su Lietuva.

„Turėkime pilietiškumo jausmą ir dar kartą raginu išgirsti pasaulio lietuvių nuolatinį prašymą išgirsti juos, neatimti Lietuvos, neatimti tėvynės, kad laikinai išvykę lietuviai visada galėtų grįžti“, – kalbėjo jis.

Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kaip ir kuomet galėtų vykti referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Referendumui planuojama teikti formuluotę, kad kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam skirsniui.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.

Dvigubos pilietybės siekiantys pasaulio lietuviai įvardija kitą datą, Seimo rinkimus 2010-aisiais, siūlydami numatyti daugiau laiko pasiruošti referendumui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"