Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas nepritaria vyriausybės norui ambasadose turėti gynybos patarėjus

 
2015 05 12 13:10
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas antradienį nepritarė, kad Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbtų gynybos patarėjai.

Už vyriausybės teikiamą projektą balsavo 47 parlamentarai, susilaikė 59. Projektas grąžintas tobulinti.

Projektą pristatęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad įstatymo pakeitimas būtinas, norint geriau atstovauti Lietuvos interesams užsienyje. Anot jo, įvedus specialiųjų patarėjų pareigybę būtų galimybė gynybos atašė pakelti diplomatinį statusą, jie galėtų gauti daugiau informacijos.

„Pakelsime statusą, jis turės daugiau galimybių veikti“, - tvirtino ministras.

Krašto apsaugos ministerija anksčiau teigė, kad atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, gynybos patarėjus ketinama skirti diplomatinėse atstovybėse Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose.

Tuo metu dalis parlamentarų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos frakcijų tame įžvelgė kuriamas naujas privilegijas ir svarstė, kad iki šiol buvo apsieita be tokių pareigybių.

L.Linkevičius teikė Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisą, kuri įtvirtintų specialiuosius patarėjus. Jie apibrėžiami kaip „valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką“.

„Šiuo metu gynybos atašė paskyrimo valstybėse vykdomos ir dvišalį karinį bendradarbiavimą stiprinančios funkcijos neapima visų galimų dvišalio karinio bendradarbiavimo sričių, kurios tampa itin aktualios, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, - teigta projekto aiškinamajame rašte. - Gynybos atašė pareigybė visada skiriama kariškiui, kuris atlieka karinio atstovavimo užsienio valstybėje funkciją. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojas atliktų bendradarbiavimo gynybos politikos srityje funkciją: dalyvautų dvišalėse konsultacijose saugumo ir gynybos klausimais, rinktų ir analizuotų informaciją gynybos politikos klausimais valstybėje, kurioje reziduoja, patartų gynybos politikos klausimais ambasadoriui, Užsienio reikalų ministerijai.“

Parlamentarai neatsižvelgė į užsienio reikalų ministro patikinimus, kad papildomų etatų nebus steigiama, o gynybos patarėjus finansuos Krašto apsaugos ministerija.

Buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis tvirtino pirmą kartą girdįs apie tokias pareigybes ir siūlė užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrams ateiti į Seimo komitetus ir pristatyti idėją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"