Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas nepasiūlė lobistams meduolio

 
2017 06 21 6:00
Povilas Urbšys: "Nėra stebuklingo įstatymo, kuris išspręstų korupcijos ar neteisėto lobizmo problemas."
Povilas Urbšys: "Nėra stebuklingo įstatymo, kuris išspręstų korupcijos ar neteisėto lobizmo problemas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas patobulino daugiau kaip dešimtmetį galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą. Jo šalininkai džiaugiasi būsimų naujovių efektyvumu, esą padidinsiančių lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, o oponentai pokyčių neprognozuoja.

Už naujos redakcijos įstatymą, kuriame lobistinė veikla apibrėžiama kaip lobisto siekis daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai bei administraciniai sprendimai, vakar balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 31 parlamentaras.

Įstatymo projektą parengė dar praėjusios kadencijos Seimo sudaryta darbo grupė, tačiau dabartinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) jį gerokai pakoregavo. Gegužės pradžioje įstatymo priėmimas buvo atidėtas sulaukus pastabų, kad projektas prieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms dėl lobistinės veiklos skaidrumo.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tinklalapyje šiuo metu registruota 40 lobistų, septynių iš jų veikla sustabdyta.

Žingsnis skaidrumo link

Vieno iš įstatymo rengėjų, VVSK pirmininko Povilo Urbšio teigimu, nors naujasis variantas „nėra tobulas 100 proc., tačiau tai žingsnis skaidrumo link“. „Dabartinis įstatymas neatitiko realybės, buvo deklaratyvus. Naujojoje redakcijoje aiškiau apibrėžiama, kas yra lobistas ir kas tas asmuo, kuriam gali būti daroma lobistinė įtaka“, – „Lietuvos žinioms“ sakė valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje dirbantis parlamentaras.

Anot jo, kitaip nei iki šiol, lobistais galės būti tik fiziniai asmenys. Taip siekiama, kad atsirastų asmeninė atsakomybė – tiek asmens, kuris kreipiasi dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo, tiek jį priimančiojo. „Juridinis asmuo vis tiek daro įtaką per konkretų žmogų“, – aiškino P. Urbšys.

Nors būta pasiūlymų lobistams priskirti nevyriausybines organizacijas – partijas, profsąjungas, sodininkų bendrijas ir t. t., Seimo nario žodžiais, VVSK atsižvelgė į poreikį „atstovauti visuomeniniam interesui ir apibrėžė, kad tokių organizacijų santykis nėra lobistinis“.

Dar viena naujovė – lobisto prievolė per septynias dienas deklaruoti susitikimą su sprendimus priimančiu asmeniu. Iki šiol tokius duomenis pakakdavo pateikti kartą per metus.

P. Urbšio nuomone, kelios dešimtys šalyje registruotų lobistų, – mažas skaičius, jis neatspindi realios situacijos. „Manau, dabar šis skaičius turėtų išaugti. Kita vertus, nėra stebuklingo įstatymo, kuris išspręstų korupcijos ar neteisėto lobizmo problemas. Viskas remiasi politine, verslo kultūra ir žmogaus sąžine“, – teigė parlamentaras.

Mato spragų

Prie projekto kūrimo praėjusią kadenciją prisidėjusi konservatorė Agnė Bilotaitė sutiko, kad senasis įstatymas buvo labiau popierinis, tačiau ilgą laiką buvo daug kam patogus. „Tačiau ir dabar pritrūko politinės valios atlikti esminius pakeitimus“, – apgailestavo politikė, kuri vienintelė nepritarė pateiktam variantui.

Ji savo poziciją grindė trimis argumentais. „Pirmiausia, buvo nepritarta pasiūlymui, kad ir politikai turėtų registruoti savo ryšius su lobistais. Antra, tarp lobistų nebeliko nevyriausybinių organizacijų. Trečia, nepritarta mano ir kolegos Arvydo Anušausko pataisai, kad lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė konservatorė. Pasak jos, pastarasis pasiūlymas buvo paremtas „Transparency International“ pozicija. „Manau, kad įstatyme liko spragų, kuriomis tikrai bus pasinaudota“, – teigė A. Bilotaitė.

Niekas nesikeis

Ilgametę lobistinės veiklos patirtį turinčio Šarūno Frolenko nuomone, naujasis įstatymas nieko nepakeis. „Dėl jo priėmimo lobistinė veikla, kuri, be kita ko, yra viena esminių demokratijos sudedamųjų dalių, netaps nei skaidresnė, nei platesnė ar uždaresnė. Kodėl? Todėl, kad šis įstatymas turi dvi esmines ydas. Pirma, jis nenumato kontrolės mechanizmo. Antra, nesiūlo paskatos, kuri motyvuotų įsirašyti į lobistų sąrašus ir deklaruoti veiklą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė lobistas.

Kai viso to nėra, registruotis norės tik sąžiningi ir atsakingi asmenys, visi kiti veiks kaip iki šiol. Jo žodžiais, įstatymas turėjo pasiūlyti „meduolį“, motyvuojantį lobistus deklaruoti savo veiklą. „Pareiga be teisių neveikia, ypač kai nėra kontrolės“, – priminė Š. Frolenko.

Jo nuomone, tų, kurie aktyviai dalyvauja teisėkūros procese, vykdydami intereso atstovavimo veiklą, šalyje galėtų būti keli tūkstančiai. „Jei iš jų kokie 400–500 registruotų savo veiklą, būtų labai normalus santykis. Deja, netikiu, kad šis įstatymas prie to prisidėtų“, – neslėpė lobistas. Jo teigimu, jei po metų bus 50 ar 80 naujai registruotų lobistų, nieko nebūsime pasiekę. „Tik apsimesime, kad išsprendėme problemą“, – kalbėjo Š. Frolenko.

Dovanos draudžiamos

Pagal naująjį įstatymą lobistais bus laikomi tik fiziniai asmenys. Lobistinę veiklą vykdys lobistai profesionalai (samdomi asmenys) ir lobistai – asociacijų, kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta tokią veiklą vykdyti. Lobistine veikla bus laikoma tik tokie veiksmai, kuriais jos užsakovo interesais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai bei administraciniai sprendimai. Teisės akto nuostatos nebus taikomos nevyriausybinėms organizacijoms.

Įstatymas numato, kad per 7 kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos pradžios dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo (žodinio ar rašytinio nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis lobistas privalės deklaruoti šią veiklą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, bus draudžiama teikti dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą sprendimą.

Seimas taip pat reglamentavo atvejus, kai veikla nebus laikoma lobistine. Tarp jų – viešosios informacijos rengėjų veikla skleidžiant viešąją informaciją, fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, peticijos, referendumo, valstybės ir savivaldybių institucijų pakviestų asmenų veikla, kai jie kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja pasitarimuose teisės aktų projektams rengti ir kt.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"