Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas neleido supaprastinti mitingų organizavimo tvarkos

 
2013 06 20 18:20
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicinės 'Drąsos kelio' frakcijos atstovo Povilo Gylio siūlymui keisti Susirinkimų įstatymą, leidžiant 'spontaniškus susirinkimus', išbraukiant kai kuriuos reikalavimus mitingų organizatoriams.

Už pataisas po pateikimo balsavo 18 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 39 parlamentarai. Pataisos grąžintos iniciatoriui tobulinti.

Parlamentaras siūlė, kad Susirinkimo įstatymo reikalavimai nebūtų taikomi, kai "įvyksta spontaniškas (neorganizuotas susirinkimas), neturintis organizacinio prado fizinių asmenų susibūrimas, turintis tikslą ginti viešuosius interesus ir nekeliantis grėsmės viešajai tvarkai".

Taip pat P.Gylys siūlė nustatyti, kad prašydami leidimo mitingo organizatoriai nebeprivalėtų nurodyti dalyvių skaičiaus. Šiuo metu pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyti jo forma, turinys, susirinkimo data, pradžios ir pabaigos laikas, susirinkimo vieta, maršrutai, numatomas dalyvių skaičius, organizatoriaus pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.

Parlamentaras taip pat siūlė savivaldybėms leisti nustatyti vietas, kuriose norint organizuoti susirinkimus nebūtina iš anksto informuoti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens apie organizuojamą susirinkimą.

Įstatymą siūlyta papildyti įrašant, kad "susirinkimo organizatoriai neatsako už susirinkimo dalyvių ar trečiųjų asmenų veiksmus (įskaitant provokacinius) ar už neteisėtą elgesį, kurio organizatoriai nenumatė, negalėjo jų įtakoti ar tiesiogiai jame nedalyvavo".

Taip pat buvo nepritarta dar vienoms "Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovų pataisoms, kurios būtų leidę piketus rengti arčiau valstybės institucijų, o daugiau žmonių piketuoti be leidimo.

Šiuo metu įstatymai numato, kad apie rengiamą piketą nereikia pranešti savivaldybei, jei jame dalyvauja ne daugiau kaip 15 žmonių. Pataisomis siūlyta, kad piketuoti be leidimo būtų leista iki 100 žmonių.

Taip pat susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir teismų pastatų šiuo metu gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, pataisomis siūloma tokį atstumą palikti tik akcijoms prie Prezidentūros, o šalia kitų institucijų leisti piketuoti likus 25 metrams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"