Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas neketina gąsdinti investuotojų

 
2017 11 08 6:00
Virginijus Sinkevičius: "Tarptautinėje erdvėje pasklidusi žinia privertė užsienio investuotojus susimąstyti, ar jiems verta investuoti Lietuvoje, kur šiandien iki drožtukų bus tikrinami visi jų sandoriai.”
Virginijus Sinkevičius: "Tarptautinėje erdvėje pasklidusi žinia privertė užsienio investuotojus susimąstyti, ar jiems verta investuoti Lietuvoje, kur šiandien iki drožtukų bus tikrinami visi jų sandoriai.” Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo Ekonomikos komitetas kitą savaitę ketina svarstyti Ūkio ministerijos patobulintą strateginių įmonių veiklą reglamentuojančio įstatymo pataisų projektą. Daugiausia kritikos jis sulaukė dėl siūlymo įteisinti Vyriausybės ir Valstybės saugumo departamento (VSD) galimybę kištis į privataus verslo reikalus.

Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius vylėsi, kad Ūkio ministerija atsižvelgė į Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui pateiktas pastabas, ir į Seimą grįšiantis variantas bus gerokai logiškesnis. „Niekam nesvarbu, kad projektą parengė Ūkio ministerija, visi kaltinimai tenka Seimui. Nors kaip tik šiuo atveju Seimas tapo tuo filtru, kuris apsaugojo nuo absurdiško įstatymo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Sinkevičius.

Didžiausia staigmena šio įstatymo pataisos tapo trims didžiausioms šalies privataus kapitalo bendrovėms – „Achemai“, „ORLEN Lietuvai“ ir „Telia Lietuvai“. Projektą palaiminus, jų verslo sandoriai atsidurtų po didinamuoju stiklu. Ekspertai iš karto įspėjo, kad valstybės kišimasis į privačią nuosavybę pakenks Lietuvos įvaizdžiui ir stabdys potencialius investuotojus.

Virginijus Sinkevičius: „Tarptautinėje erdvėje pasklidusi žinia privertė užsienio investuotojus susimąstyti, ar jiems verta investuoti Lietuvoje, kur šiandien iki drožtukų bus tikrinami visi jų sandoriai.“

Nuomonės nekeičia

Komiteto pirmininkas sakė kol kas nematęs Ūkio ministerijos „patobulinimų“, tačiau žino, kad į kritines pastabas buvo „pasižiūrėta nevienpusiškai“. „Savo nuomonės nekeičiu. Negalime privačių įmonių traukti į vieną ar kitą sąrašą tokiu būdu gąsdindami užsienio investuotojus nekokybiškai parengtu įstatymu. Tarptautinėje erdvėje pasklidusi žinia privertė užsienio investuotojus susimąstyti, ar jiems verta investuoti Lietuvoje, kur šiandien iki drožtukų bus tikrinami visi jų sandoriai“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak parlamentaro, jei jau įmonė iš tiesų įtraukta į reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiųjų sąrašą, turi būti nustatytos labai aiškios sąlygos, kada galėtų būti peržiūrėti tos įmonės sudaromi sandoriai, o kada – ne. V. Sinkevičius įsitikinęs, kad negali būti stebimas kiekvienas tokios įmonės sandoris, nes, anot jo, „yra juk ir komercinių paslapčių“. „Į šį įstatymą turime žiūrėti labai atsakingai“, – pridūrė Seimo narys.

Jis prisipažino, kad daugiau nenorėtų sulaukti tokių klausimų, kokie jam apie šį strateginių įmonių veiklą reglamentuojantį projektą buvo pateikti „Lietuvos žinių“ surengtame verslo forume „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“. „Tikrai nebuvo malonu“, – neslėpė V. Sinkevičius. Ekonomikos komiteto vadovo teigimu, minėtas įstatymas bus priimtas rudens sesijoje. „Manau, sprendimai bus racionalūs, aiškiai apibrėžiant visų trijų numatytų įmonių kategorijų žaidimo taisykles“, – teigė V. Sinkevičius.

Svarbiausia – balansas

Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas prisiminė dar per pirmąjį projekto svarstymą komitete pasakęs: „Valstybės saugumo reikalai labai svarbūs, bet žlugdomi verslo interesai gali privesti prie to, kad sumažės pats saugumas.“

„Šiame projekte balansas kol kas nebuvo rastas. Prioritetas teikiamas valstybės saugumui, o į privatų verslą – nusispjaut. Mano galva, tai neteisinga. Žiūrėsime, kaip ministerija sugebėjo projektą pataisyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė E. Gentvilas. Jei ir patobulintame variante įmonių interesai bus pažeidžiami, už tokį įstatymą liberalas žadėjo nebalsuoti.

Eugenijus Gentvilas: "Prioritetas teikiamas valstybės saugumui, o į privatų verslą – nusispjauti. Mano galva, tai neteisinga. Žiūrėsime, kaip ministerija sugebėjo projektą pataisyti.” Romo Jurgaičio nuotrauka
Eugenijus Gentvilas: "Prioritetas teikiamas valstybės saugumui, o į privatų verslą – nusispjauti. Mano galva, tai neteisinga. Žiūrėsime, kaip ministerija sugebėjo projektą pataisyti.” Romo Jurgaičio nuotrauka

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma pritarė, kad daugiausia diskusijų kelia būtent privataus verslo interesus reglamentuojančios projekto nuostatos. „Manau, teks gerokai pasukti galvas, kaip nustatyti, kad strateginiai interesai būtų užtikrinti neapsunkinant verslo veiklos. Susidaro įspūdis, kad kai kurie numatyti suvaržymai yra nepagrįsti“, – sakė Seimo narys. Jis pats teigė turįs dvejonių, ar į strateginių įmonių sąrašą reikėtų įtraukti visą įmonę, jei strategiškai svarbus tėra kažkoks jos valdomas objektas. „Gal būtų galima užsitikrinti garantijas dėl to objekto nelendant į įmonės ekonominius sandorius? Čia būtinas išmintingas sprendimas. Tikiuosi, rasime tokį variantą, kuris nesukels didelio į sąrašą patenkančio verslo priešiškumo“, – vylėsi J. Razma.

Numatytos trys kategorijos

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nauja redakcija nustatomi kriterijai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Pagal naująją įstatymo redakciją pirmai kategorijai priskirti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, karinis Šiaulių aerodromas, valstybinio duomenų perdavimo operatorius, juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registrai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Antrai kategorijai priskiriamos valstybės valdomos energetikos bendrovės, „Lietuvos geležinkeliai“, Giraitės ginkluotės gamykla, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Lietuvos paštas. Privačios bendrovės „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ patenka į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Nauja įstatymo redakcija nustato, kad bendrovių „Achema“, „ORLEN Lietuva“ ir „Telia Lietuva“ akcijų bei konvertuojamų obligacijų, kurias pakeitus į akcijas šios akcijos suteiktų trečdalį ar daugiau balsų įmonių akcininkų susirinkime, galėtų įsigyti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas. Taip pat būtų varžomi ir šių įmonių sudaromi prekybos sandoriai, jeigu jie, tokių įmonių priežiūrą vykdančių valstybės institucijų nuomone, galėtų būti traktuojami kaip keliantys pavojų nacionaliniam saugumui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"