Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas ėmėsi pataisų dėl slaptumo ribų nustatymo

 
2014 12 09 18:16
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, kurios keistų su valstybės paslaptimis susijusį reguliavimą, jas toliau svarstys parlamento komitetai.

Pagal grupės Seimo narių registruotą projektą siūloma uždrausti „nepagrįstai suteikti aukštesnę slaptumo žymą informacijai, kurios turinys atitinka žemesnės slaptumo žymos kriterijus“.

Projekto autoriai tvirtina, kad šiuo pasiūlymu siekiama išvengti pasitaikančių nepagrįsto dalies informacijos įslaptinimo atvejų.

Taip pat Seimo nariai siūlo, kad viešai prieinama informacija arba informacija apie vykdomas visuomenės dezinformavimo priemones negalėtų būti įslaptinama.

Atitinkamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas siūlo konservatoriai Arvydas Anušauskas, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis ir Agnė Bilotaitė, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis, liberalas Algis Kašėta bei socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Jie siūlo uždrausti „įslaptinti bendrojo pobūdžio informaciją apie žvalgybos metodais atskleistas trečiųjų šalių vykdomas visuomenės dezinformavimo priemones ar kitokias veikas, galinčias sukelti riziką ar grėsmes Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumo interesams ar konstitucinės santvarkos stabilumui“.

Iniciatoriai sako, jog dabartiniai teisės aktai nenustato, ar aukščiausieji valstybės pareigūnai, gavę žvalgybos metodais pagrįstą informaciją apie trečiųjų šalių prieš Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumą bei konstitucinės santvarkos stabilumą nukreiptas veikas, prevencijos tikslu gali ir privalo perspėti visuomenę.

Pataisos registruotos po to, kai BNS pernai pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tą pačią dieną teisėsauga tuomet pradėjo tyrimą dėl neteisėto valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje kaltinama buvusi prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, prokuroras jai siūlo skirti 32,5 tūkst. litų baudą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"